Jeigu šaltą žiemos rytą vaikščiosite mišku ir jums pasiseks, galite pamatyti tikrą gamtos stebuklą, kuris dar vadinamas ledo plaukais. Iš pradžių atrodo, kad ant žemės nukrito papuvusi medžio šaka, ant kurios užaugo blizgantis baltas perukas. Vaizdas taip pat gali priminti ir... cukraus vatą, rašo sciencealert.com.

Tik palietę šiuos plaukus pajusite, kad jie šalti, efemeriški ir visai nepanašūs į plaukus. Ši ledo vilna ar apšalusi medžių barzda stebina žmones, kuriems pasiseka šį reiškinį pamatyti.

Pirmą kartą šis reiškinys buvo aprašytas prieš beveik šimtą metų. Iki šiol manyta, kad jį sukuria grybelis. Tačiau tik 2015 metais mokslininkai galutiniai patvirtino, kokios rūšies grybelis sugeba sukurti tokį grožį.

Tokie ledo plaukai paprastai susidaro esant tamsioms ir drėgnoms žiemiškoms sąlygoms tarp 45 ir 55 laipsnių šiaurės platumos. Šis reiškinys greitai išnyksta tokio pat balto sniego fone arba pašvietus saulei.

Nors paprastai šis reiškinys tiesiog vadinamas šalna, techniškai toks apibūdinimas nėra teisingas. Esant minusinei temperatūra, susiformuoja ledo kristalai, kuriuos vėliau grybelis Exidiopsis effusa paverčia tokiais plaukais.

Kaip grybelis tai padaro, iki šiol išlieka mįslė, tačiau mokslininkai mano, kad grybelis veikiausiai išskiria kažkokį rekristalizacijos inhibitorių.

„Ant medžio susidaro toks pat kiekis ledo su ar be grybelio pagalbos, tačiau be jo ledas formuoja į plutą panašią struktūrą, – savo moksliniame darbe apie „ledo plaukų“ kilmę 2015 metais aiškino fizikas Christianas Mätzleris. – Grybelio darbas yra įgalinti ledą formuoti tokius plonus plaukus, kurių skersmuo siekia apie 0,01 milimetro. Tam, kad tokie plaukai išlaikytų savo formą, reikalinga nuliui artima temperatūra.“

Medis tokiu ledu gali pasidengti ir ledo segregacija vadinamo proceso metu, kai vanduo, esantis netoli šakos paviršiaus, reaguoja su šaltu oru ir formuoja ploną leido plėvelę, kuri tuomet prasispraudžia pro medžio poras ir šąla viena ant kitos.

Ledo sluoksniui storėjant, kristalai formuojasi vieni ant kitų ir daro šį tą keisto. Tokie ledo sluoksniai neformuoja didelių ledo kristalų ant medžio paviršiaus, bet skiriasi į itin plonus plaukus. Tokie plaukai gali išaugti iki 209 cm ilgio.

2015 metais atlikta cheminė analizė leidžia teigti, kad E. Effusa ardo medį ir sukuria sudėtingas molekules, tokias kaip ligninas ar taninas, kurios vėliau, maišydamosi su vandeniu, neleidžia ledo gijoms formuoti stabilesnių formų.

„Šie komponentai veikiausiai ir neleidžia ant medžio paviršiaus formuotis dideliems ledo kristalams“, – sakė chemikė Diana Hofmann, prisidėjusi prie 2015 metais paskelbto mokslinio darbo.

Mokslininkai sako, kad reikia atlikti daugiau tyrimų patvirtinti šią hipotezę. Be to, išlieka nemažai neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kodėl tokie plaukai atsiranda ant tam tikrų medžių ir augalų? Ar yra dar kokių keistų ledo formų, kurios dar nėra atrastos?

„Žmonės yra matę ledo plaukus ir panašias ledo formas gamtoje ne vieną amžių, – 2015 metais žurnalui „Earth Magazine“ sakė ledo specialistas Jamesas Carteris, kuris nėra susijęs su minėtu 2015 metų moksliniu darbu. – Dabar, kai turime internetą ir skaitmeninių kamerų, žmonės gali dalintis savo atradimais, o mes galime pamatyti daugybę šių ledo formų pavyzdžių.“

Komentarai ()