Prieš maždaug 790 tūkst. metų į Žemę meteoritas trenkėsi su tokia jėga, kad sprogimo banga maždaug 10 proc. planetos teritorijos padengė tektitais – stiklo gabalėliais, susiformuojančiais didelių meteoritų smūgių metu. Tokie uolienų gabalai buvo išmėtyti teritorijoje, besidriekiančioje nuo Indokinijos iki rytinės Antarktidos dalies bei apėmė dalį Indijos vandenyno ir vakarinę Ramiojo vandenyno dalį. Daugiau nei šimtą metų mokslininkai ieškojo tektitų susiformavimo šaltinio įrodymų, tačiau iki šiol kraterio vieta nebuvo rasta.

Tačiau geocheminė analizė ir sunkio lauko tyrimai leido mokslininkams nustatyti, kad krateris yra pietinėje Laoso dalyje esančioje Bolaveno plynaukštėje. Labai labai seniai įvykusio meteorito atsitrenkimo padarinys slėpėsi po atvėsusios vulkaninės lavos sluoksniu teritorijoje, apimančioje 5 tūkst. kvadratinių metrų, savo naujausio tyrimo išvadose teigia mokslininkai.

Kai meteoritas atsitrenkia į Žemę, smūgio vietoje esančioje uolienos dėl itin aukštos temperatūros gali išsilydyti, vėliau atvėsti bei suformuoti stiklo darinius tektitus, aiškina Teksaso universiteto Jacksono mokyklos Žemės istorijos muziejaus specialistai. Mokslininkai gali analizuoti tektitų kiekį ir vietas, kuriose jų yra, bandydami nustatyti meteorito padarytą poveikį, net jei krateris yra išnykęs ar paslėptas.

Šiuo atveju tektitų buvo labai daug. Tačiau kurgi buvo tas krateris?

Manoma, kad po meteorito smūgio susiformavo šimto metrų aukščio lankas, atskleidžia mokslininkų atliktas tyrimas. Daugiausia didžiausių tektitų buvo rasta rytinėje Vidurio Indokinijos dalyje, tačiau, kadangi tektitai buvo taip plačiai paplitę, ankstesni skaičiavimai rodė, kad kraterio dydis svyravo nuo 15 iki 300 km. Tikslios kraterio vietos rasti nepavyko, nors mokslininkai ieškojo ne vieną dešimtmetį.

Naujausio tyrimo metu mokslininkai pirmiausia patikrino kelias daug vilčių teikusias vietas Pietų Kinijoje, šiaurinėje Kambodžos dalyje ir centrinėje Laoso dalyje, tačiau netruko tas vietas atmesti, nes visais šiais atvejais į kraterius panašios vietos buvo gerokai senesnės ir tai buvo uolienos erozijos atvejai, priskiriami Mezozojaus erai – maždaug nuo 252 mln. iki maždaug 66 mln. metų.

Ar krateris buvo palaidotas? Laose esančioje Bolaveno plynaukštėje mokslininkai aptiko vietą, kur ištisi vulkaninės lavos laukai veikiausiai slėpė senojo meteorito poveikį. Tame regione mokslininkai rado vietą, kurioje ir lavos tekėjimo požymiai atitiko tinkamą amžių – tarp 51 tūkst. ir 780 tūkst. metų.

Tyrimo autoriai ištyrė, kas yra po lava, daugiau nei 400 vietų atlikę sunkio lauko matavimus. Vėliau sudarytas sunkio lauko žemėlapis parodė vieną vietą, kurioje buvo matyti gravitacinė anomalija – po žeme buvo mažesnio tankio zona nei virš jos esančios vulkaninės uolienos. Tokie rodikliai leido kalbėti apie elipsės formos „ištemptą kraterį“, kurios gylis siekė 100 metrų, plotis – 13 km, o ilgis – 11 km, nurodoma tyrimo išvadose.

Visi gauti duomenys leidžia teigti, kad „po storu vulkaninių uolienų sluoksniu iš tiesų yra palaidota meteorito smūgio vieta“, rašo mokslininkai, kurių atlikto tyrimo išvados buvo gruodžio 30 d. paskelbtos žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Tyrimo išvadas galite perskaityti ČIA.

Komentarai ()