Prieš dešimtmetį buvo iškelta 20 planetos gelbėjimo tikslų. Rezultatas: absoliuti nesėkmė

buhalteriai eilini kart susimove. ir tiek toliau siulo buhalterizma labiau sugrieztint... is tikro tereikia vieninteli dalyka issprest - patenkint butent paciu zmoniu poreikius. tikruosius. ir sitos menkos ekologines problemeles issispres pacios. savaime.

Kažaip neišsisręndė pačios. Prie ko čia buhalteriai, jei dėl patenkinimo pačių žmonių poreikių kenčia gamta ir gyvūnai. Gal mums savo poreikius reik prislopint ir nebūt tokiems vartotojiškiems.

ilgalaikė pasaulinio lygio vieno (dviejų?) vaiko politika labai efektyviai išspręstų šitą klausimą. Na sufuckupintų ekonomiką, bet ilguoju laikotarpiu išgelbėtų planetą. Dabar belieka tikėtis, kad JAV greitai prasidės didelė klimato šūduva. Tada vietoj respublikų kūrimo nafta turtinguose kraštuose gal imsis karinės intervencijos į teršėjų daržus. Nenustebčiau.

Tas planetos "gelbėjimas" tai tuščia fantazija, kaip "taika pasaulyje" ir panašūs briedai. Tas pats kaip pas mus miškų gelbėjimas (kai yra tik 2 kraštutinumai - arba plynas kirtimas, arba draustinis į kurį negalima net eiti), tik didesniu mastu.

Kad aplamai gamtos saugojimas iš principo prieštarauja mūsų ekonomikos vystymuisi. Juk viską daryti reiktų galvojant apie gamtos saugojimą, o dabar viskas daroma kad gautum kuo didesnį pelną. Kaip atsisakysi vidaus degimo variklių, jei jų nėra kuo pigiai pakeisti? Jeigu važiuosi autobusu į darbą ir tausosi gamtą tau darbo laiko nesutrumpins niekas. Atvirkšciai, tu labiau pavargsi nuo ilgesnės kelionės ir blogiau dirbsi. Tave nukonkuruos tas, kuris atvažiuos automobiliu ir dėl to turės daugiau laiko, padarys daugiau darbo ir t.t. Taigi saugant gamtą pralošiama.

Tas tiesa. Smagu būtų kokie pusiau saugomi miškai, kur šachmatiškai kvartalai būtų ūkinės/neliečiamos paskirties.

Na, jeigu apie miškus tai mane labiausiai erzina ne plyni kirtimai o išretinti miškai, kur paliekama dalis suaugusių medžių. Iškart būna gražu, šviesu, bet po keletos metų ima augti krūmai, brūzgynai ir žolė ir miškas pavirsta į nepraeinamus šabargždynus, kur kaip dangoraižiai kur nekur kyšo didžiulės pušys kaip dangoraižiai

Na Kinijoj yra paskatų sistema turintiems vieną vaiką, Lietuvoje turintiems tris vaikus. Tai kaip bendrai pasaulyje laikytis kažkokios vienos tendencijos, jei skirtinguose regiuonuose skirtingos problemos, bei skirtingos vizijos kaip kažką pakeist.

O apie miškus, vakar žiūrėjau Manto Bartuševičiaus blogą KML, kur buvo pokalbis su girininku. Girininkas pasakė taip, kad visur kur leidžiama pjauti medžius, pjaunami dart pakankamai geri medžiai, bet turintys medienos vertę. Vietoj jų vėliau sodinami jauni medžiai, kurie greitai subręs. Tai pasak juo, o aš netikiu 100 % tokiais, Sovietmečiu kirtimai buvo didesni ir dabar jie yra sumažėję apie 10-20 proc. palygint su tais laikais. Tai reiškia, kad turime pakankamai miškų, bet tai nereiškia kad juso visus reikia iškirst. Pagal miškingumą pasaulyje ęsame per viduriuką.

Pirma, aplinkosauga neprieštarauja ekonominiam augimui. Aplinkosaugos nebuvimas, tol garantuoja, kad nebeturėsi išteklių. Kitaip sakant, tvari aplinkosaugos atžvilgiu ekonomika rūpinasi, kad išteklių užtektų neribotam laikui, tebūnie tai švarus oras, mediena, žuvis ar pan.. Antra, technologijas turime, beliko apmokestinti teršėją. Trečia, vieno vaiko politika, nors ir sukurtų problemų, bet tiesiog tą problemą paankstina, kol jinai nėra tokia didelė. T.y. užbėga įvykiams už akių ir nupjauna tiek ekonomikos šuolio viršūnę, bet ir duobę užpildo. P.S. visada man juokinga, kai Lietuvoje akcentuoja, kad daugiavaikė šeima, tai jau kažkoks žygdarbis. Geriau vienas vaikas šeimoje, bet kuris dirbs darbą, kuriantį inovacijas ar prisidedantį prie visuomenės tobulėjimo, nei 10 vaikų dirbančių maxima kasose.

Gamtos jau nebelabai išgelbėsi, manyčiau, dabar svarbiausia suvaldyti CO2, rasti būdų kaip šias dujas išvalyti ar pan; nes kad ir dabar viską sustabdžius klimato kaitos efektas dar jausis tikrai ilgai.

Aplinkosauga neprieštarauja ekonomikos augimui, bet žmonės įgyvendinantis aplinkosauginius reikalavimus dažnai prieštarauja ekonomikos augimui. Ir mano darbe tokių pavyzdžių daug. Praktiškai tas pats kaip ir Verigos kaukės einant į barą ar restoraną.

Del gamtos jus nepergyvenkit, Pasaulis "mate" tokius kataklizmus kaip "snow ball effect", super vulkanu issiverzimus (kai sibire lavos buvo tiek kad galejo padengti visa Europa), didziuliu asteroidu susdurimus ir ko tik dar cia neyvyko....Gyvybe mire - atsigavo - adaptavosi ir vel mire... Pazvelkit per langa, medziai osia, skraido pauksciai, miske begioja gyvunai, vandenynuose plaukioja zuvys. Sitos gyvybes formos laikui, be abejones keisis, ismirs, ju vietas uzims kitos. Stai, musu kontekstas visoje sitoje istorijoje, yra tas - kad mes sugebame y tai pazvelkti abstrakciai, uzfiksuoti momentus ir perduoti ateities kartoms, mes sugebame kurti ir naikinti ne delto, kad mums tai padetu isgyventi, bet del to, kad mums tai malonu. Mes sugebame pakilti y kosmosa ir pasiekti kitas planetas, ko jokia kita gyvybes forma negali padaryti. Mes is tikro esame, kaip gyvbes rusis ypatinga ir vienintele, nes daugiau ne viena dabartine gyvybes forma neturi potencialo naturaliai evoliucianuoti y musu atitikmeny, lygiavercius mastytojus. Bet jeigu zmonija visa tai zinodama, savimi nesirupina arba tiesiog "uzsimerkia" ir gyvena darbatimi. Tai eina nx. Nes viso sito konflikto procese, tik mes vieninteliai (zmones) iseisim kaip pralaimetojai. Nes gamta visada isgyvens. Ir jinai, ar tai uztruks 100 000 metu ar 100 000 000 metu, jinai sugebes atsitiesti. Tik stai, musu Homo Sapiens tai nebebus. Todel - as asmeniskai manau, jeigu nesugebam mylet gamtos, t.y. mylet aplinkos kuri padeda mums isgyventi. Tai mes ir neverti gyventi.

Gamta išgyvens viską, mes nebūtinai išgyvensim, kaip gamta prisitaikys. Aplinka atsigauna, jei suteikiama galimybė. Rajonai išžvejoti iki praktiškai dykynės, kur 99% gyvybės nelieka, palikti ramybėje 10-15 metų vėl suklesti. Taip kad reikalingi rezervatai ir pan., kur galėtų atsigauti. Taip pat reikalinga kontrolė, kiek imama iš gamtos. Tie patys miškai. Kanadoje ar Š.JAV visi kertami miškai buvo pasodinti, ir atsodinami. Niekas nebeleidžia kirsti natūralių miškų. Bandoma aiškinti, kad dėl mėsos ar pan. kerta miškus, ne, miškus kerta dėl pelno, ir dėl to, kad tai leidžiama. Jei reikės susimokėti už iškirstą mišką tiek, kad tau apsimokės gerinti turimą žemę, niekas nebekirs miškų. Aišku, kai mišką iškirsti nemokamai gali, vertingus medžius parduoti, o likę nemokama trąša - tai pigiau šitaip. Kas dėl šildymo, Lietuva pvz. 70% iš atsinaujinančių šaltinių pasiekė per 10 metų. Elektroje šiaip turint ambiciją, galėtume pasiekti panašiai. Kitos šalys, kaip kur, priklauso nuo gyventojų tankio, geografinių sąlygų ir infrastruktūros situacijos, bet daug kur būtų galima pasiekti 70-80% atsinaujinančių šaltinių per 20 metų tikrai. Didžiausias iššūkis šiuo metu vis dar yra transportas. Tas pats žemės ūkis, didelę dalį taršos sąlygoja prastas ūkininkavimas, pvz. dėl drenažo blogai valdomo (tiksliau nevaldomo), reikia tiek daugiau trąšų, tiek ir patiriama daugiau žalos, jei būna mažiau kritulių, kas lemia didesnes emisijas. Jau net nekalbu apie organikos laukuose nepalikimą, nedarymą žemės tyrimų, bakterijų išžudymą dirvožemyje ir pan.. Ir šiaip šiuo metu yra labai nedaug sektorių, kur nėra sprendimų, kaip jau dabar reikšmingai sumažinti neigiamą įtaką aplinkai. Jei netikit, meskit iššūkį, ir įvardinkit (na apart transportą šiuo metu, kosmines raketas).

Issukis? Priezastis del ko kencia/zuva aplinka - Homo Sapiens savanaudiskumas. Nesutinki? Teorizuok man situacija, kurioje zmogaus savanaudiskumas neturetu ytakos.

2 Spekuliuojam, kad siuo metu tiketinas leto reagavimo targetas galetu but nusiimt pelnus is isskastinio kuro. Kai nusiimsim, reikes gyvent is nauju problemu sprendimo, t.y kovot su klimato kaita. Pvz., gal siuo metu uzsiimantiems kasyba puikiai tiktu co2 laidojimas, kai ateis laikas? infrastruktura, knowhow reikalingi panasus, tai gal cia ir butu idealus bapkiu akumuliavimo mechanizmas, dirbt kuriant problemas, gaut pelna, dirbt sprendziant problemas, gaut pelna. Ideja panasi i tavo, galimai pritaikoma ir kitoms problematinem veiklos sritims...

buhalteriniai pezalai... pradziai gal kokias vilniaus bomzyno siuksles ir kanalizacine tarsa susitvarkyk - tada jau galesi pradet aiskint apie ukininku, energetines ir automobilines tarsas vilniaus + kauno + klaipedos tarsos 10% yra mazdaug kaip visa likusi Lietuvos tarsa (isskyrus transporta - ten siektiek kitoks persiskirstymas). as siulau nugriaut visas sitas masiskai tarsa gaminancias siknaskyles nes sitie parazitiniai dariniai aiskiai kenkia Lietuvos daugumos ekologinei gerovei.

Vieno vaiko politika yra pats nelogiškiausas dalykas kokį esu girdėjęs (ypač kai gyventojų skaičius ir taip mažėja). Na vokiečiai link to ir ėjo kaip ir, bet va į tas tuščias jų vietas jau privažiavo pabėgėlių kurių šeimos siekia 10 ir daugiau vaikų iš kurių, bent jau kolkas nemažai tų, kurie nelabai nori dirbt. Na o tada prasideda kas mokės pensijas ir t.t.

Pritariu, man labai patinka pavyzdukas su palmių aliejumi, kurio daugiau negu pusė naudojami biodegalams - taigi planetos gelbėjimui. Taigi gelbėdami planeta azijoje ir indonezijoje baigia iškirsti drėgnuosius atogražų miškus, dėl tų kirtimų kasmet ten kyla dideli gaisrai - lengviausias būdas valyt teritorijas - kurie net iš kosmos matomi. Tikslas kilnus ir teisingas rezultatas - naikinami planetos plaučiai + išmetama labai daug papildomo CO2...

Žmogaus savanaudiškumas, kokį čia ekonominį sektorių liečia?