Pašėlusios lamos sindromas - kodėl ši keista liga dažniausiai baigiasi mirtimi? ()
Lamos ir alpakos - mieli kupranugariniai žinduoliai. Tikriausiai plačiausiai žinomas faktas apie šiuos gyvūnus yra tai, kad jie spjaudosi. Bet ar žinojote, kad jie gali būti labai agresyvūs prieš savo šeimininkus? Jie gali sirgti pašėlusios lamos sindromu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pašėlusios lamos sindromas skamba kaip liga iš kokio animacinio filmo. Tačiau tai - tikras veterinarinis susirgimas, kamuojantis daug naminių kupranugarinių. Tiesa, patyrę ūkininkai žino kaip jo išvengti.
Mat pašėlusios lamos sindromas dažniausiai kyla dėl per didelės meilės gyvūnui. Žmonės glosto minkštus gyvūnus, prie jų glaudžiasi ir su jais žaidžia. Kartais mažas lamas ir alpakas taip pat tenka maitinti buteliukais, jei jų mamos neturi pakankamai pieno. Šie gyvūnai gali būti labai draugiški meiliems savo šeimininkams, tačiau užaugę staiga tampa agresyvūs. Kodėl?
O todėl, kad lamos ir alpakos nėra labai protingi gyvūnai. Nuo mažens daug laiko praleisdamos su žmonėmis jos juos pradeda laikyti gentainiais - kitomis lamomis ir alpakomis. Miela? Ne, nes lamos žaidžia labai agresyviai. Be to, tai yra teritoriniai gyvūnai - jie gali užpulti žmogų ir, geriausiu atveju, jį neblogai apspardyti ir apkandžioti. Bet pasitaiko ir liūdniau pasibaigusių atvejų.
Tiesą sakant, vos tik pašėlusios lamos sindromas yra diagnozuojamas, lamų laukia vienas likimas - užmigdymas. Lama jau nepasikeis ir jos agresyvumas niekur nedings. Jei ji tikrai serga šiuo psichologiniu sindromu, tai ji visada bus agresyvi. Tiesa, kartais šie gyvūnai tiesiog žaidžia arba būna pikti - ne kiekvienas išpuolis yra pašėlusios lamos sindromo simptomas.
Patinai pašėlusios lamos sindromu serga dažniau, nes būtent jie žaidžia ir kovoja agresyviau. Patelėms irgi taip gali pasimaišyti protas, tačiau tokiu atveju jos tiesiog spjaudosi. Patyrę šių gyvūnų augintojai žino, kaip šios problemos išvengti.
Visų pirma, nereikėtų auginti lamų ir alpakų, jei nežinote, ką darote. Be to, nereikėtų per daug prisirišti prie jauniklių, kad jie nepradėtų žmonių laikyti savo gentainiais. Patinėliai dažnai yra kastruojami dar prieš brandą - tai padeda sumažinti pašėlusios lamos sindromo riziką. Galiausiai, svarbu, kad kupranugariniai augtų tarp savo rūšies atstovų - tai yra labai socialūs gyvūnai.