Per savo gyvenimą šunys gali išmokti atpažinti tik ribotą žodžių skaičių: paaiškino, kodėl taip yra ()
Kai mokote savo šunį komandų ar duoti leteną, tikriausiai laikote jį protingiausiu (ir mieliausiu). Tačiau per savo gyvenimą šunys gali išmokti atpažinti tik ribotą žodžių skaičių – ir naujas atliktas tyrimas paaiškina, kodėl taip yra.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimo metu paaiškėjo, kad šunų smegenys nesugeba atpažinti žodžių, kurie skiriasi tik vienu kalbos garsu – tokių kaip „sėsti“ ir „ėsti“ arba „vesti“ ir „versti“. Tuo šunys yra panašūs į kūdikius, kurie negali atskirti panašiai skambančių žodžių.
Tačiau sulaukę 14-20 mėnesių amžiaus vaikai jau ima suprasti, kad garsai žodžiuose yra svarbūs (o „vesti“ ir „versti“ yra du skirtingi žodžiai) – ir tai, anot tyrimo autorių, leidžia jiems stipriai praplėsti savo žodyną. Tačiau, pasirodo, šunys niekada neatskiria tokių panašių žodžių. Vyriausiasis tyrimo autorius Attila Andicsas iš Eotvos Lorand universiteto (Vengrija) Etologijos departamento sako, kad šunys, klausydamiesi žodžių, neįsiklauso į kalbos garsus.
Tyrime, kuris publikuotas moksliniame žurnale „Royal Society Open Science“, mokslininkai tyrinėjo 17 labai paklusnių šunų smegenų bangas naudodami elektroencefalografijos metodą. Šis tyrimas buvo pirmasis, kurio metu sąmoningiems ir specialiai neapmokytiems šunims buvo naudojamas elektroencefalografija. Šunys laboratorijoje lankėsi kartu su savo šeimininkais. Vos tik šunims apsipratus naujoje aplinkoje, jie su savo šeimininkais atsisėsdavo ant čiužinio, o mokslininkai prie jų galvų prijungdavo elektrodus.
Tuomet šunys klausėsi iš anksto įrašytų žodžių, kuriuos jie jau žinojo (pvz. „sėsti“, angl. sit) ir labai panašiai skambančių, tačiau visiškai nesusijusių žodžių (pvz., „ėsti“, angl. eat) – taip pat visiškai nesusijusių žodžių, kurie skambėjo visiškai kitaip (pvz., pypsėti, angl. bep).
Šunų smegenys labai greitai sugebėjo atskirti žinomus žodžius (sėsti) nuo nesusijusių ir visiškai kitaip skambančių žodžių (pypsėti). Tačiau jų smegenys nesugebėjo atskirti jiems žinomų žodžių nuo nesusijusių žodžių, kurie skambėjo panašiai (pvz., sėsti ir ėsti). Mokslininkai panašias tendencijas matė ir tyrinėdami jaunesnius nei 14 mėnesių amžiaus vaikus.
Tai nereiškia, kad šunys negirdi kitokių garsų – tyrimai parodė, kad šunys geba atskirti individualius kalbos garsus (tokius kaip „d“, „o“ ir „g“). Tačiau jie turi „dėmesingumo ir supratimo tendencingumą“, kuris neleidžia jiems skirti dėmesio visiems žodyje esantiems garsams.
Tiesa, mokslininkai pažymėjo, kad būtina atlikti išsamesnius tyrimus su didesniu skaičiumi dalyvių ir didesniu žodžių kiekiu – kad šiame tyrime užfiksuoti rezultatai būtų patvirtinti.
