Pavojus reikalauja išradingų atsakomųjų priemonių, ir šie gyvūnai tai puikiai supranta.

Iš pirmo žvilgsnio gamta gali atrodyti rami vieta, tačiau yra ir kita jos pusė. Iš tikrųjų gamtos pasaulis yra žiaurus gyvenimo ir mirties šokis.

Reaguodami į tai, daugelis gyvūnų ir augalų sukūrė įdomius ir stebinančius gynybos mechanizmus, kad apsigintų nuo plėšrūnų. Kai kurie jų gali stebinti, kiti priversti šlykštėtis, o kai kurie stebinti savo išrandingumu.

Pažvelkime į keletą įdomiausių ir ekstremaliausių gamtos gynybinių mechanizmų tipų.

1. Miksiniai apskritažiomeniai (Myxini)

Didžiausias jų gynybos mechanizmas: išstumti gleivinę medžiagą, kuri gali užkimšti užpuolikų žiaunas.

Apskritažiomeniai yra viena iš seniausių gyvų fosilijų planetoje. Jie gyvuoja mažiausiai 300 milijonų metų ir turi įdomią, bet bjaurią, gleivėtą medžiagą, kurią gali išspjauti užpuolimo atveju.

Ši medžiaga, sumaišiusi su vandeniu, išsiplečia, gali užsikimšti ir užgniaužti priešiškos žuvies žiaunas.

2. Miškinė varlė (Lithobates sylvaticus)

Didžiausias jų gynybos mechanizmas: natūralaus antifrizo gamyba, norint išgyventi neigiamą temperatūrą.

Viduržiemy šios varlės sugeba išgyventi atšiaurų klimatą, leisdamos savo kūnams gerokai sušalti. Jų širdys ir smegenys taip pat perkeliami į sąstingį be jokios veiklos.

Jos iš dalies atlieka šį neįtikėtiną žygdarbį išpumpuodamos į savo kūno audinius didelį kiekį gliukozės, kuri veikia kaip natūrali antifrizo forma, kad apribotų ledo kristalų susidarymą, kuris priešingu atveju susprogdintų jų ląsteles.

3. Holoturija (jūros agurkas) (Holothurioidea)

Didžiausias jų gynybos mechanizmas: išstumti priešui savo žarnas ir kitus organus, kad juos įpintų ir atgrasytų.

Jūros agurkas turi įdomų, bet bjaurų gynybos mechanizmą. Iškilus grėsmei, jis gali iš savo išangės išstumti savo lipnias žarnas ir kitus organus. Tai supančioja būsimą plėšrūną. Organuose taip pat gali būti nuodų, vadinamų holoturinu.

Šis organų išstūmimas nėra mirtinas, tačiau norint visiškai regeneruoti prarastus organus, jūros agurkui prireikia maždaug 6 savaičių.

4. Krabas boksininkas (Lybia tessellata)

Didžiausias jų gynybos mechanizmas: aktinijų panaudojimas kaip bokso pirštines apsaugai nuo plėšrūnų. Aktinijas supa pavojingi čiuptuvai, kuriuos dengia geliančios ląstelės.

Užmezgę abipusiai naudingus santykius, krabai boksininkai leidžia aktinijoms nemokamai pasivažinėti ant žnyplių.

Savo ruožtu krabas jas naudoja kaip nuodingas „bokso“ pirštines.

5. Sepija (Sepiida)

Didžiausias jų gynybos mechanizmas: užmaskuoti odą, kad įsilietų į aplinką.

Kitas įprastas gamtos gynybos mechanizmas yra paprasčiausias slėpimasis, o ne kova.

Čia išsiskiria sepija, viena iš puikiausių gamtos kopijuotojų ir kamufliažo ekspertų. Jos sugeba greitai pakeisti odos spalvą ir kūno formas, kad įsilietų į aplinką arba atitrauktų galimus plėšrūnus.

6. Malaizijos sprogstančiosios skruzdėlės (Colobopsis saundersi)

Didžiausias jų gynybos mechanizmas: šios skruzdėlės savaime susinaikina gindamos koloniją užpuolimo metu.

Šios skruzdės gali turėti vieną didžiausių priešiškų gamtos gynybos mechanizmų.

Malaizijos skruzdėlės kareiviai turi dvi dideles nuodų liaukas, kurias skruzdė naudoja, kad nugalėtų įsibrovėlius ir apgintų koloniją. Tai daro smarkiai lankstydamasi, kad jos pilvas atsivertų ir skysčio pripildytos liaukos sprogtų, ir apipuršktų priešą lipnia nuodinga medžiaga.

Šis veiksmas kainuoja skruzdžių kareivio gyvenimą, tačiau gali rimtai sutrukdyti ar net užmušti užpuoliką (-us).

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (2)