Viena siaubingiausių gamtinių katastrofų, sukrėtusių JAV iki pamatų – uraganas „Katrina“: 1800 žuvusių, šimtamilijardiniai nuostoliai ir vangi vyriausybės reakcija, sukėlusi pasipiktinimo audrą (Foto, Video) ()
Uragano „Katrina“ sukelta katastrofa supurtė JAV iki pamatų. Kaip kilo ši siaubinga nelaimė ir kodėl buvo patirta tiek nuostolių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2005 m. rugpjūčio 29 d. ankstų rytą uraganas „Katrina“ smogė JAV Meksikos įlankos pakrantei. Uraganas atviroje jūroje pasiekęs Safiro-Simpsono uragano skalėje 5 kategoriją, pasiekęs sausumą susilpnėjo iki 3 kategorijos, bet ir tada siekė 160–225 km/val. vėjo greitį ir buvo apie 640 km skersmens.
Audros padariniai buvo katastrofiški. Dėl užtvankų pažeidimų kilo didžiuliai potvyniai ir daugelis žmonių teigė, kad federalinė vyriausybė lėtai tenkino audros paveiktų žmonių poreikius. Šimtai tūkstančių žmonių Luizianoje, Misisipėje ir Alabamoje buvo perkelti iš savo namų, o ekspertai mano, kad Katrina padarė daugiau nei 100 mlrd. USD žalą.
Prieš audrą
Atogrąžų depresija, tapusi uraganu „Katrina“, susiformavo virš Bahamų salų 2005 m. rugpjūčio 23 d., o meteorologai netruko perspėti Meksikos įlankos pakrantės valstijų žmones, kad pakeliui yra didelė audra.
Iki rugpjūčio 28 dienos visame regione vyko evakuacijos. Tą dieną Nacionalinė meteorologinė tarnyba prognozavo, kad po audros „didžioji Meksikos įlankos pakrantės teritorijos dalis savaites bus negyvenama... o galbūt ir ilgiau“.
Naujajam Orleanui pavojus buvo ypač didelis. Nors maždaug pusė miesto yra virš jūros lygio, jo vidutinis aukštis yra maždaug 2 m žemiau jūros lygio – ir jį visiškai supa vanduo. Kad miestas nepatirtų potvynių, XX-ajame amžiuje armijos inžinierių korpusas sukūrė užtvankų ir dambų sistemą. Misisipės upės pakrantės dambos buvo stiprios ir tvirtos, tačiau tos, kurios turėjo sulaikyti Pontchartrain ežero, Borgne ežero ir užmirkusių pelkių vandenis miesto rytuose ir vakaruose, buvo kur kas mažiau patikimos.
Dambos neatlaiko
Prieš audrą pareigūnai nerimavo, kad poplūdis gali viršyti kai kurias dambas ir sukelti trumpalaikius potvynius, tačiau niekas neprognozavo, kad dambos gali sugriūti žemiau jų numatyto aukščio. Miesto rajonams, kurie buvo žemiau jūros lygio ir kuriuose daugiausiai gyveno vargingiausi ir pažeidžiamiausi miesto žmonės, grėsė didelis potvynių pavojus.
Dieną prieš „Katrinos“ smūgį Naujojo Orleano meras Ray Naginas pirmą kartą paskelbė mieste privalomą evakuacijos įsakymą. Jis taip pat pareiškė, kad „Superdome“ stadionas, esantis gana aukštoje vietoje netoli miesto centro, bus „paskutinė išeitis“ žmonėms, negalintiems palikti miesto. Naktį beveik 80 procentų miesto gyventojų evakavosi. Maždaug 10 000 ieškojo prieglobsčio „Superdome“, o dešimtys tūkstančių kitų nusprendė laukti audros namuose.
Tuo metu, kai rugpjūčio 29 d., pirmadienį, ankstų rytą uraganas „Katrina“ užklupo Naująjį Orleaną, jau kelias valandas smarkiai lijo. Atėjus audros bangai (kai kuriose vietose vandens banga siekė net 9 metrus), ji perpildė daugelį nestabilių miesto dambų ir drenažo kanalų. Vanduo prasiskverbė per dirvožemį po kai kuriomis dambomis, o kitas visai nuplovė.
9 valandą ryto žemose vietose buvo tiek vandens, kad žmonės, norėdami išsigelbėti, turėjo lipti į palėpes ir ant stogų. Galiausiai beveik 80 procentų miesto atsidūrė po vandeniu.
Pasekmės ir vangi valdžios reakcija
Daugybė žmonių didvyriškai pasielgė po uragano „Katrina“. Vien Naujojo Orleano pakrantės apsauga išgelbėjo maždaug 34 000 žmonių, o daugelis paprastų piliečių plaukdami valtimis, siūlė maistą bei pastogę ir darė viską, ką galėjo, kad padėtų savo kaimynams.
Vis dėlto vyriausybė, ypač federalinė vyriausybė, atrodė nepasirengusi nelaimei. Federalinė ekstremalių situacijų valdymo agentūra (FEMA) užtruko kelias dienas, kol įsteigė operacijų būstines Naujajame Orleane, ir net tada neatrodė, kad turi patikimą veiksmų planą.
Pareigūnai, net ir prezidentas George'as W. Bushas, atrodė nežinantys, kokia bloga sitaucija buvo Naujajame Orleane ir kitur: kiek žmonių buvo įstrigę ar dingę; kiek namų ir įmonių buvo apgadinta; kiek reikėjo maisto, vandens ir pagalbos. „Katrina“ po savęs paliko tai, ką vienas žurnalistas pavadino „visiškos katastrofos zona“.
Daugelis žmonių, praradusių namus, neturėjo kur eiti. Naujojo Orleano „Superdome“ stadiono, kur ištekliai buvo ir taip riboti, pareigūnai priėmė dar 15 000 pabėgėlių nuo audros. Miesto vadovai neturėjo jokio kito plano. Dešimtys tūkstančių žmonių, trokštančių maisto, vandens ir pastogės, įsiveržė į Ernesto N. Morialo konferencijų centro kompleksą, tačiau jie ten nerado nieko kito tik chaosą.
Tuo tarpu išvykti iš Naujojo Orleano buvo beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės bandė eiti per Pusmėnulio miesto jungties tiltą į netolimą Gretnos priemiestį, tačiau policijos pareigūnai su šautuvais privertė juos pasukti atgal.
Tęsinys kitame puslapyje:
„Katrina“ smogė didelėms Luizianos, Misisipės ir Alabamos dalims, tačiau beviltiškumas labiausiai jautėsi Naujajame Orleane. Prieš audrą miesto gyventojų buvo daugiausia juodaodžiai (apie 67 proc.); be to, beveik 30 procentų miesto žmonių gyveno skurde. „Katrina“ paaštrino šią padėtį ir paliko daugelį neturtingiausių Naujojo Orleano piliečių dar labiau pažeidžiamus, nei buvo prieš audrą.
Iš viso uragano „Katrina“ sukeltos katastrofos metu žuvo apie 1800 žmonių ir paveikė maždaug 230 000 km2 JAV ploto. Pasak „The Data Center“, nepriklausomos tyrimų organizacijos Naujajame Orleane, dėl audros padarinių, Meksikos įlankos regione turėjo persikelti daugiau nei 1 milijonas žmonių.
Atsakomybės kratymasis
Po niokojančių audros padarinių vietos, valstijų ir federalinės vyriausybės buvo kritikuojamos dėl lėtos, neadekvačios reakcijos, taip pat dėl Naujojo Orleano dambų griūties. Pareigūnai iš skirtingų valdžios šakų greitai nukreipė kaltę vienas kitam.
Prezidentas George'as W. Bushas iš pradžių gyrė FEMA direktorių Michaelą D. Browną, tačiau, kai kilo kritikos banga, Brownas buvo priverstas atsistatydinti, kaip ir Naujojo Orleano policijos departamento viršininkas.
Luizianos gubernatorius Blanco atsisakė siekti perrinkimo 2007 m., o meras Naginas paliko pareigas 2010 m. 2014 m. Naginas buvo nuteistas už kyšininkavimą, sukčiavimą ir pinigų plovimą einant pareigas.
JAV kongresas pradėjo vyriausybės atsako į audrą tyrimą ir 2006 m. vasario mėn. paskelbė labai kritišką ataskaitą „Iniciatyvos nesėkmė“.
Pokyčiai po uragano „Katrina“
Nesėkmės į „Katriną“ katastrofos atsaką paskatino keletą Kongreso inicijuotų reformų. Viena svarbiausių buvo reikalavimas, kad visi valdžios lygiai praktikuotųsi vykdyti suderintus reagavimo į nelaimes planus. Dešimtmetį po Katrinos FEMA išmokėjo milijardus dotacijų, kad užtikrintų geresnį pasirengimą.
Tuo tarpu Armijos inžinierių korpusas aplink Naująjį Orleaną sukūrė 14 milijardų $ kainavusį dambų ir užtvankų tinklą. Agentūra teigė, kad atlikti darbai tuo metu užtikrino miesto apsaugą nuo potvynių. Tačiau 2019 m. Armijos korpuso ataskaitoje teigiama, kad, kylant jūros lygiui ir prarandant apsaugines barjerines salas, sistemą reikės atnaujinti ir patobulinti jau 2023 m.
