Mokslininkai išsiaiškino, ar gyvūnai mėgsta apsikabinti: žmonės galėtų pasimokyti iš šių būtybių, kaip valdyti konfliktus ()
COVID-19 nutraukė vieną iš labiausiai pažįstamų gyvenimo veiksmų – šiltą, apgaubiantį apkabinimą. Giliai suvokėme šio paprasto veiksmo svarbą mūsų žmonių gyvenime, bet ar apkabinimai egzistuoja ir likusioje gyvūnų karalystėje? Ar yra kitų rūšių, kurios apsikabina taip, kaip žmonės?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Norėdami atsakyti į šį klausimą, pirmiausia turime tiksliai apibrėžti, ką turime omenyje sakydami „apkabinimas“. Žinoma, subjektyviu žmogiškuoju požiūriu apkabinimas yra tada, kai kas nors apkabina kitą žmogų. Natūralu, kad taip apkabinti gali tik gyvūnai, turintys rankas.. Tai greitai atskleidžia, kad, nors apkabinimą galime laikyti išskirtinai žmogiška savybe, iš tikrųjų apkabinimas yra toks pat svarbus ir nežmoginių primatų gyvenime.
Komfortas ir paguoda
Pavyzdžiui, mažosios šimpanzės, kurios dažnai apibūdinamos kaip taiką mylintys primatų pasaulio hipiai. Šiuos primatus visą gyvenimą tyrinėjo Jungtinės Karalystės Durhamo universiteto raidos psichologė bei primatologė Zanna Clay.
Z.Clay tyrinėja socialinę šimpanzių sąveiką, o didžiąją dalį savo stebėjimo darbų ji atlieka Kongo Demokratinėje Respublikoje esančioje šimpanzių, kurių gyvenimą sutrikdė medžioklė, prieglaudoje. Šioje prieglaudoje įprasta matyti būrius kūdikių, kurie apsėsti laikosi vienas kito, būna apsikabinę.
„Yra nemažai mažų našlaičių, kuriems reikia nuraminimo, ir jie daro tai, ką mes vadiname „apsikabinimų pasivaikščiojimu“: Jie apkabina vienas kitą ir eina maža vorele“, – pasakojo Clay „Live Science“.
Sunku spręsti apie gyvūnų emocijas, tačiau įrodymai rodo, kad apkabinimas šiuos primatus nuramina taip pat, kaip ir žmones, sakė Z.Clay.
Taikos palaikymas
Dauguma tyrimų apie primatų apkabinimą sutelkia dėmesį į numanomą jo vaidmenį nuraminant ir paguodžiant kitus – tai prasminga, nes atspindi tai, ką apkabinimas reiškia žmonėms. Tačiau beždžionių gyvenimo tyrimai atskleidžia kitokią priežastį, kodėl primatai užsiima šiais, atrodytų, meiliais apsikabinimais.
Filippo Aureli yra etologas, tyrinėjantis gyvūnų elgseną, dirbantis Verakrusanos universitete Meksikoje ir Liverpulio Johno Mooreso universitete Jungtinėje Karalystėje; jis tyrinėja, kaip beždžionės apkabinimais siekia ne atsigauti po konflikto, o jo išvengti.
Atlikdamas tyrimus, pagrįstus kelias savaites trukusiu voratinklinių beždžionių stebėjimu, jis nustatė, kad šie primatai labiau prisiartina vieni prie kitų ir apkabina vienas kitą tais atvejais, kai kyla grėsmė, kad įtampa gali peraugti į konfliktą. Pavyzdžiui, kai du nepažįstami beždžionių pogrupiai susitinka po ilgo laiko pertraukos ir susijungia į didesnį būrį.
„Apkabina problemiškus santykius palaikantys individai“, – sakė Aureli, kuris yra knygos apie gyvūnų konfliktų sprendimą redaktorius. „Jiems gali prireikti būti kartu ir bendradarbiauti, tačiau jie nėra geriausi draugai. Taigi apkabinimas yra būdas pasiųsti signalą ir iš tikrųjų valdyti tuos konfliktiškus santykius.“
Jis paaiškino, kad kadangi apkabinimas susijęs su dideliu pažeidžiamumu – juk vienas gyvūnas visiškai atidengia savo kūną kitam – tai padeda parodyti konkurentui, jog ketinimai yra geri.
Gali būti, kad apkabinimas kaip aktyvi žalos kontrolės priemonė pasitaiko ir kitiems primatams. Tačiau šiuo metu beždžionės yra geriausiai ištirtas šio elgesio aspekto pavyzdys, sakė Aurelijus. Jis apibūdino jų apkabinimus kaip „prevencinę taikdarystę“, o jo tyrimas netgi leidžia manyti, kad žmonės galėtų pasimokyti iš šių atsargių būtybių, kaip valdyti konfliktus.