JAV – stulbinantys archeologiniai radiniai: akmenimis virtę medžiai nuklojo žemę (Video)  ()

Suakmenėjusi mediena yra fosilija, tai senovinės augmenijos, dažniausi senovinio medžio, liekana. Ji susiformuoja natūralaus proceso, vadinamojo permineralizacija, metu, kuomet mineralinės nuosėdos įgauna formą organinio audinio ląstelėse. Šie mineralai pakeičia visas mineralines medžiagas senoviniuose medžiuose. Dažniausiai tos mineralinės medžiagos yra silikatai, pavyzdžiui, kvarcas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Suakmenėjusi fosilija yra pirminio gyvo organizmo fosilinis 3D atspindys. Akmenėjimo procesas vyksta gyliai po žeme, kur medieną dengia nuosėdos, blokuojančios kontaktą su deguonimi, o dėl to jokia organinė medžiaga nepūva. Akmenėjimui reikia keturių pagrindinių dalykų – vandens, medienos, purvo ir vulkaninių pelenų.

Suakmenėjusio miško nacionalinis parkas

Suakmenėjusios medienos aptinkama visose 50-yje JAV valstijų bei daugelyje pasaulio šalių. Šiaurės Rytų Arizonoje, kur yra viena didžiausių pasaulyje suakmenėjusios medienos koncentracija, dėl tūkstančius metų vykusios erozijos į paviršių iškilo itin daug tokios medienos pavyzdžių. Ši suakmenėjusios medienos kolekcija dabar yra saugoma Suakmenėjusio miško nacionalinio parko ribose.

Pakloti pamatai

Šios parko teritorijos istorija prasidėjo prieš maždaug 226 mln. metų, vėlyvojo triaso laikotarpio metu, kai čia pradėjo formuotis Chinle formacija. Nuosėdinės uolienos, tokios kaip smiltainis, aleuritas ir argilitas, čia yra dažniai aptinkamo, giliai šiuose sluoksniuose aptinkama ir suakmenėjusių senovinių miškų liekanų.

Pangėja – superkontinentas

 

Kažkada visa žemė mūsų planetoje sudarė vieną superkontinentą – Pangėją. Minėta šiaurinė Arizonos dalis tuomet buvo nutolusi vos kelis laipsnius į šiaurę nuo ekvatoriaus ir buvo pietvakarinėje Pangėjos pakrantėje. Tuomet čia klimatas buvo tropinis, čia buvo didžiulė nuosėdų pilna upių sistema, galbūt dydžiu prilygstanti šiandieninei Amazonei ar Misisipei, kuria vanduo nuolat tekėjo į senovės jūrą.

Stori nuosėdinių uolienų sluoksniai

Dažnai vykę potvyniai išnešiojo uolienas po visą šį žemyną ir suformavo storus nuosėdinių uolienų sluoksnius, į kuriuos pateko ir gyvūnų bei augalų liekanos. Būtent šios suakmenėjusios liekanos dabar ir aptinkamos minėtame nacionaliniame parke.

Atrastos rūšys

Chinle formacijos vietoje aptikta per 200 augalų rūšių. Tačiau daugiausia suakmenėjusios medienos pavyzdžių – išnykusio spygliuočio, moksliniu pavadinimu Araucarioxylon arizonicum, liekanų. Tačiau šiuolaikiniai botanikai vis dar galutinai nesutaria, ar visi aptinkami suakmenėję medienos pavyzdžiai yra šio medžio, todėl tyrimai tęsiami.

Panirę medžiai ima akmenėti

Po nuosėdinėmis uolienomis panirę medžiai ten liko milijonus metų. Besisunkiantys požeminiai vandenys atnešė kvarco ir kitų mineralų, kurie prasiskverbė giliai į medžių vidų. Pamažu kvarco kristalai užpildė medžio poras ir prasidėjo lėtas akmenėjimo procesas.

Milžiniški kvarco kristalai

 

Suakmenėjusi mediena iš esmės yra milžiniškas kvarco kristalas. Kvarco kristalai paprastai būna skaidrūs, o suakmenėjusi mediena gali būti visų vaivorykštės spalvų. Šios nuostabios spalvos susiformuoja dėl nešvarumų kvarce. Pavyzdžiui, jeigu jame yra geležies oksido, suakmenėjusi mediena bus raudona, ruda ir geltona. Kobalto priemaišos suteikia žalių ir mėlynų atspalvių. Manganas priduoda rožinės spalvos, o anglies priemaišos leidžia susiformuoti juodiems potėpiams.

Natūralus dalijimasis

Kadangi kvarcas yra labai kietas, bet labai trapus, suakmenėjęs miškas dažnai atrodo taip, tarsi seniai seniai buvo atėję medkirčiai ir iš didelių rastų prikapojo mažesnių dalių. Iš tiesų toks pasidalijimas, prieš maždaug 60 mln. metų ėmus kilti Kolorado plynaukštei, yra natūralaus rastų skilimo dėl žemės slėgio rezultatas.

Kylančios plynaukštės

Kolorado plynaukštei ėmus pamažu kilti, erozijos ir kitos oro sąlygos pašalino minkštesnius nuosėdinių uolienų sluoksnius ir atvėrė neįtikėtiną suakmenėjusių rastų mišką. Kai kurie šių rastų yra daugiau nei 30 metrų ilgio ir trijų metrų skersmens bei sveria iki 44 tonų.

Uola-laikraštis

 

Nacionalinio parko teritorijoje aptikta įrodymų, kad čia gyveno ankstyvieji žmonės. Čia, ant didžiulio smiltainio akmens, vadinamo „Uola-laikraščiu“, ankstyvieji vietos gyventojai paliko daug petroglifų, išraižytų ant didelių akmenų.

Įspūdingas vaizdas

Suakmenėjusio miško nacionalinio parko teritorijoje aptinkamos suakmenėjusios medienos dydis ir spalvos yra įspūdingos ir be galo stebina čia besilankančius žmones. Senovinis tropinių medžių miškas dabar virtęs aukštai virš jūros lygio gulinčiais akmenimis, o tai dar vienas įrodymas, kaip nuolat kintančio jėgos ir toliau formuoja mūsų planetą.

Įsivaizduojami lobiai

Galima tik įsivaizduoti, kokie triaso laikotarpio fosilijų lobiai glūdi čia giliai po žeme. Net neabejojama, kad bėgant laikui į paviršių iškils dar daugiau suakmenėjusių medžių.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(3)
(0)
(3)

Komentarai ()

Susijusios žymos: