Australijoje giliai po žeme aptiktas pirmasis „tikras“ tūkstantkojis: 1306 kojas turintis nariuotakojis – pasaulio rekordininkas ()
Nors tūkstantkojų pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio, reiškiančio „tūkstantis pėdų“, iki šiol nebuvo rasta rūšis, turinti daugiau nei 750 kojų. Tačiau atradus naują tūkstantkojį, turintį 1306 kojas, šis nariuotakojis pagaliau pateisina savo vardą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujoji rūšis yra Eumillipes persephone – eumillipes, išvertus reiškia „tikrasis tūkstantis pėdų“, o Persefonė yra graikų požemių deivė. Šis vingiuojantis padaras buvo rastas 60 metrų gylyje po žeme Rytų Goldfieldso provincijoje Australijoje.
Remiantis keturiomis iki šiol ištirtomis būtybėmis, E. persephone kūno dalis turi iki 330 segmentų, jos plotis iki 0,95 mm ir 95,7 mm ilgis. Šis tūkstantkojis turi kūgio formos galvą su antenomis ir snapu, bet neturi akių.
„Tarp pirmųjų gyvūnų, kurie kvėpavo atmosferos deguonimi, o kai kurios išnykusios rūšys išaugo iki dviejų metrų ilgio, tūkstantkojai šioje planetoje gyveno daugiau nei 400 milijonų metų“, – rašo mokslininkai.
„Pranešame apie E. persephone – pirmojo itin ilgo tūkstantkojo ir naujojo pasaulio rekordininko, turinčio daugiausiai kojų, atradimą.“
Tyrėjų komanda mano, kad šis naujas tūkstantkojis yra tolimas Illacme plenipes rūšies, turėjusios ankstesnį 750 kojų rekordą, giminaitis. Šis konkretus tūkstantkojis randamas centriniame Kalifornijos regione ir, nepaisant didžiulio kojų skaičiaus, linkęs užaugti vos iki 25–40 milimetrų ilgio.
Be to, kad E. persephone turi daug kojų ir neturi akių, ji taip pat išsiskiria savo ilga, į siūlą panašia išvaizda (panašia į I. plenipes) ir vienodai blyškiu bei kreminės spalvos egzoskeletu. Šios savybės padeda išskirti ją kaip atskirą rūšį.
Tyrėjai teigia, kad tokia ilgo, segmentuoto ir daug kojų turinčio kūno sandara galėjo išsivystyti tam, jog šie tūkstantkojai galėtų efektyviau stumtis ir įsirausti dirvožemyje.
„Šis teleskopinis judėjimas, slenkant kūno segmentams kartu su kojų trauka, varo gyvūną per įvairią ir nenuspėjamą požeminę mikrobuveinę, o kojų skaičiaus padidėjimas greičiausiai padidina stūmimo jėgą, kad jis veržtųsi per mažus plyšius ir angas“, – rašo tyrėjai.
Vis dar yra daug nežinomųjų apie E. persephone – kuo, pavyzdžiui, ji minta ir kur ją dar galima rasti, – tačiau žinių jau yra pakankamai, kad būtų galima pažymėti ją kaip tūkstantkojų rūšį ir nustatyti, kad ji yra pasaulio rekordininkė.
Tyrėjai teigia, kad šio naujojo tūkstantkojo atradimas yra daugiau biologinės įvairovės, esančios giliai po žeme Rytų Goldfieldso provincijoje, įrodymas ir padeda tvirtai pagrįsti regiono apsaugą ateityje.
Nors sąlygos virš žemės per tūkstančius metų labai pasikeitė, tyrėjų teigimu, požeminė buveinė greičiausiai išliko stabili – vėsi ir drėgna. Gali būti, kad laukia dar daug atradimų.
Tyrimas buvo paskelbtas „Scientific Reports“.
