[Žinios trumpai] Mokslininkai rado didžiausią augalą pasaulyje: jo ilgis – 180 km ()
Tyrėjai nustatė, kad didžiausias augalas užima 200 kvadratinių kilometrų plotą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Australijos mokslininkai prie Australijos krantų aptiko didžiulę jūros žolės pievą. Ji užima 200 kvadratinių kilometrų plotą. Tačiau visa ši „jūros veja“ išaugo iš vieno ūglio, kuris klonavosi ir išplito į tokią didelę sritį, praneša „New Atlas“.
Vakarų Australijos universiteto ir Flinderso universiteto mokslininkai tyrinėjo genetinę jūros žolių įvairovę Ryklių įlankoje, esančioje Vakarų Australijos šiaurės vakarinėje dalyje. Mokslininkai paėmė mėginius ir ištyrė 18 000 genetinių žymenų, kad sukurtų vietinių augalų genetinį profilį.
„Tyrimo rezultatai mus tiesiog nustebino. Paaiškėjo, kad čia yra tik vienas genetinis profilis. Tik vienas augalas išaugo daugiau nei 180 kilometrų ploto ir jis yra didžiausias Žemėje. Visa ši jūržolių pieva, kuri dengia 200 kvadratinių kilometrų plotą Ryklių įlankoje, tikriausiai išaugo iš vieno ūglio, sukūrusio koloniją“, – sako Jane Edgelow iš Flinderso universiteto.
Pagal plotą šios jūrinės žolės Ryklių įlankoje gali pretenduoti į rekordą. Ankstesniu rekordininku pagal užimamo ploto dydį galima laikyti drebulinių tuopų koloniją, vadinamą „Pando”. Jutos valstijoje, JAV, kolonija susideda iš identiškų augalų, sujungtų bendra šaknų sistema. Tačiau „Pando“ plotas yra tik 0,43 kvadratinio kilometro. Tai reiškia, kad dabar atrasta jūržolių kolonija yra beveik 500 kartų didesnė. Tačiau, pasak mokslininkų, „Pando“ vis dar yra didesnis pagal savo biomasę.
Tačiau yra ir kita priežastis, dėl kurios jūrinės žolės kilimą Ryklių įlankoje galima vadinti čempionu. Australijos mokslininkai nustatė, kad šiems augalams yra mažiausiai 4,5 tūkst. metų. Tyrinėtojai taip pat aiškinosi, kaip ši jūros žolė susidoroja su aplinkos pokyčiais, nepaisant genetinės įvairovės trūkumo. Pasirodo, tai poliploidinis augalas, o tai reiškia, kad jis turi du pilnus genomus iš savo motininių augalų, o ne po pusę iš kiekvieno.
„Šie poliploidiniai augalai dažniausiai auga vietose, kuriose yra ekstremalios aplinkos sąlygos. Jie dažnai yra sterilūs, tačiau nepaliesti auga toliau, ir šis milžiniškas augalas tai padarė. Tokie augalai gali atlaikyti ekstremalius temperatūros ir vandens druskingumo pokyčius, taip pat labai galingą saulės šviesą“, – sako Elizabeth Sinclair iš Vakarų Australijos universiteto.
Mokslininkai planuoja toliau tirti šį jūros augalą, siekdami daugiau sužinoti, kokias kitas paslaptis jis slepia.