„Mes  nepašalinome tiek anglies dioksido, kiek buvo planuota“, – sako Viktoras Smetacek‘as, mokslininkas, kuris vadovauja tyrinėjimams. Tačiau prieš galutinai atmetant vandenynų „tręšimo“ planą dar būtina atlikti papildomus bandymus. „Kaip bebūtų, mes dar nenurašome vandenynų tręšimo. Derinamas kartu su kitais globalinio atšilimo stabdymo būdais, vandenynų tręšimas vis dar gali padėti mažinant klimato kaitą“, teigia tyrinėtojas.

Smetacek‘as  ir jo komanda nori „užrakinti“ perteklinį CO₂ kiekį pasaulio vandenynuose,  arba tiksliau – kaupti šias dujas mikroskopiniuose organizmuose – planktone. Mirę mikroorganizmai nusėstų vandenyno dugne, kartu su savimi nusinešdami savyje sukauptą CO₂. Viena planktono rūšis – fitoplanktonas – natūraliai šalina anglies dioksidą iš atmosferos fotosintezės metu. Vokiečių ir indų mokslininkai nusprendė, kad jeigu vandenyje būtų daugiau fitoplanktono, tai šie mikroskopiniai gyvūnai pašalintų daugiau CO₂.

Fitoplanktonui augti reikalinga geležis, o atvirame vandenyne tinkamos geležies yra mažai , todėl vandens „tręšimas“ geležimi turėtų padėti fitoplanktonui augti. Dvejus su puse mėnesio trukusio bandymo metu mokslininkai paskleidė daugiau nei šešias tonas tirpstančios geležies 300 kvadratinių kilometrų plote Atlanto vandenyno pietvakariuose. Papildoma geležis paskatino planktono veisimąsi ir vandenyno biomasė testiniame plote padvigubėjo, tačiau rezultatas nebuvo toks geras, kaip tikėtasi. Dalis papildomai išauginto planktono, nespėjus jam mirti ir nugrimzti į vandenyno dugną, būdavo suvalgomas vėžiagyvių. Kadangi maisto grandinė pasistūmėjo laipteliu aukštyn, dalis CO₂ buvo grąžinta atgal į atmosferą.

Mokslininkai padarė išvadą, kad pietvakarių Atlanto tręšimas nebuvo geras būdas klimato kaitai stabdyti, tačiau reikalingi papildomi tyrimai, norint geriau ištirti šį metodą. Jų nuomone, kitų medžiagų išbandymas, pavyzdžiui, silicio panaudojimas vietoj geležies, ir kitų vandens plotų parinkimas gali duoti daugiau naudos.

„Niekas nesako ,kad vien tik vandenynų tręšimas išspręs šiltnamio dujų problemą“, sako Woods Hole okeanografijos instituto mokslininkas Ken‘as Buesseler‘is. „Bet jei mes tuo pat metu išbandysime daug skirtingų sprendimo būdų, tai gali padaryti didelį teigiamą poveikį stabdant klimato šiltėjimą“. Jis taip pat mano, kad daugiau eksperimentų yra tiesiog būtini, norint rasti geriausią vandenyno plotą ir medžiagą, kuri paskatintų planktoną šalinti anglies dioksidą iš atmosferos ir tada paskęsti į vandenyno dugną. 

Priminsime, jog šis eksperimentas buvo sukėlęs labai daug prieštaringų vertinimų ir gamtosaugos organizacijų pastangomis kuriam laikui sustabdytas.