Kalifornija (JAV) pirmauja kai kuriose ekologijos srityse, tokiose kaip alternatyvūs energijos šaltiniai ir atliekų perdirbimas, tačiau situacija su gruntiniu vandeniu čia prasta. Nepaisant ilgalaikės ir sekinančios sausros, valstija nusileidžia politiniam fermerių spaudimui leisti jiems neribotai naudotis gėlo vandens resursais.

Jau treti metai iš eilės ūkininkas Mark'as Watte'as savo nuosavybėje turimus pasėlius planuoja laistyti iš čia pat įrengto gręžinio išgaunamu vandeniu. Čia esantis vandeningasis sluoksnis duoda tris ketvirtadalius vandens, reikalingo medvilnei, kukurūzams ir liucernai auginti. Jis taip pat augina pistacijų plantaciją ir laiko 900 pieninių karvių. Planuojamas išgauti vandens kiekis yra 50% didesnis nei anksčiau, nes prieš kelis metus dalis šio resurso fermą pasiekdavo tirpstant sniegui Sierra Nevada kalnuose. Tačiau sniego kiekis viršukalnėse sumažėjo prasidėjus sausmečiui, be to, dalis vandens nukreipiama gamtosauginiais sumetimais, siekiant apsaugoti nykstančias žuvis.

Ūkininkams pradėjus intensyvią vandens gavybą, nuo 2006 metų vandeningojo sluoksnio lygis San Joaquin slėnio baseine vietomis nukrito 15 metrų. Watte'o teigimu, kai kurie jo eksploatuojami siurbliai jau nebepasiekia vandens. Jei jis gyventų beveik bet kurioje kitoje nederlingų šalies pietvakarių valstijoje, už tokias gamtinio resurso sąnaudas jis turėtų atsiskaitinėti gamtosaugos atstovams; be to, sąnaudas greičiausiai tektų sumažinti. Tačiau Kalifornijoje situacija priešinga. „Nenoriu, kad vyriausybė ateitų ir pradėtų mums nurodinėti, kad savo žemei laistyti mes galime naudoti tik tam tikrą kiekį vandens", sako 57 metų amžiaus žemdirbys. „Mes tam priešintumėmės iki pat mirties“.

Pastaruoju metu atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad ilgainiui klimato pokyčiai sumažins Sierra Nevada kalnų sniego dangos potencialą tiekti vandenį. Dėl to vandeningieji sluoksniai yra tarsi apsidraudimas visiems vietiniams vandens vartotojams. Kai kurie ekspertai teigia, kad nesiėmus jokių kontrolės priemonių, tai gali atsiliepti katastrofiškomis pasekmėmis valstijos nekilnojamojo turto sektoriui ir 36 milijardų dolerių vertės žemės ūkio ekonomikai. “Kalifornijoje tikrai pasiekėme paviršinių vandenų sąnaudų ribą. Iki šiol vienintelis atsakymas buvo kasti giliau. Tai negali tęstis“, sako Sanfranciske dirbantis teisininkas Tony Rossmann'as, kurio specializacijos sritis – vandens naudojimo teisė.

Pasiūlymai matuoti gruntinio vandens sąnaudas inicijuojami ir atšaukiami jau pusė šimtmečio. Respublikonas gubernatorius Arnold'as Schwarzenegger'is panašius įstatymų projektus vetavo 2005, 2006 ir 2007 metais, teigdamas, kad valstybės valdoma sistema būtų per daug sudėtinga ir brangi. Tačiau net jam tenka atlaikyti vis augantį spaudimą. Vasarį jis paskelbė nepaprastąją padėtį dėl sausros sukeltų pasekmių ir paprašė, kad jam būtų suteikti išsamūs duomenys apie esamą vandens resursų padėtį.

Liaudies įsitikinimų lygmenyje priešinimasis stebėti vandens sąnaudas susijęs ne tik su nuosavybės teisėmis, bet ir su įsitikinimu, kad valstija gali „atlaikyti“ bet kokią sausrą. Vyresnieji kaliforniečiai nesunkiai prisimena penktojo, šeštojo ir septintojo dešimtmečio sausras, kurių metų buvo stipriai pereikvoti gruntinio vandens resursai. Toks pereikvojimas reiškia, kad išsiurbto vandens kiekis stipriai viršijo natūralų vandens telkinių pasipildymą iš paviršiaus prasisunkiančiu vandeniu. Vietomis gruntinio vandens lygis buvo nukritęs 120 metrų; kai kuriose vietovėse net pačios žemės paviršiaus lygis nukrito apie 15 metrų.

Įpusėjus šimtmečiui valstija lengviau atsikvėpė, nes buvo pabaigtas „Central Valley Project“ (liet. Centrinio slėnio projektas) – didelio masto hidroinžinerinis projektas, kuriuo paviršiniai vandenys buvo perskirstyti visame San Joaquin slėnyje. Vandeningieji sluoksniai palaipsniui pasipildė, ir dabar Kalifornija sunaudoja apie 20% viso šalyje sunaudojamo vandens, kai šeštajame dešimtmetyje šis rodiklis siekė 50%. Tokius duomenis pateikia vandens resursų klausimams analizuoti skirta nepelno siekianti organizacija „Water Education Foundation„.

Tačiau šiais metais „Westlands water district“ rajonui iš „Central Valley Project“ tiekiamo vandens kvota buvo sumažinta apie 90 procentų. Tikimasi, kad ūkininkai savo nuosavą vandens gavybą dėl tokio sprendimo per šiuos metus padidins du su puse karto. Toks sprendimas privertė šio vandens paskirstymo rajono vadovą Tom'ą Birmingham'ą subtiliai pakeisti savo mąstymą. „Šis kraštas būtų priešiškai nusiteikęs bet kokiems valstybės bandymams kontroliuoti gruntinius vandenis. Tačiau tai nereiškia, kad informacijos surinkimas yra blogas dalykas“, sako vadovas.

Kaimyninio Kings County apygardos vandentvarkos vadovas Don'as Mills'as mato tik dvi išeitis: arba siurbti mažiau vandens, arba sukurti nuo „asfalto ir žemės ūkio laisvas“ zonas, kuriose būtų galima sutelkti vandenį, kad šis sunktųsi į vandeninguosius sluoksnius. Poreikis kontrolei Mills'o teigimu yra „kiečiausia dalis“. Kai kurie fermeriai, siekdami sumažinti vandens poreikį, nuo javų ir daržovių auginimo bando pereiti prie vaismedžių, tačiau sodo nelaistyti ištisus metus taip pat ne išeitis. „Po metų nedrėkinimo, tai malkos, o ne persikai“, sako Mills'as.

Esama vandens naudojimo politika buvo labai palanki statybų sektoriui, kadangi Kalifornijos populiacija pastaruoju metu kasmet augo po pusę milijono ir jau pasiekė 38 milijonų gyventojų ribą. Tačiau kol kas tik nedaug vietinės valdžios atstovų bando stabdyti vandens naudojimą. Pavyzdžiui, 123000 gyventojų turinčiame mieste, kuris yra vienas sparčiausiai augančių Kalifornijoje, pagal 2005 metų reglamentą visi statybų projektai turi arba perleisti vandens nuosavybės teises miestui, arba mokėti mokestį, kuris būtų naudojamas vandeningojo sluoksnio resursams papildyti reikalingo žemės ploto atskyrimui ir kitoms su tuo susijusioms veikloms. „Kol negalime užtikrinti vandens tiekimo, išimčių daryti negalime“, sako miesto vicemeras Bob'as Link'as. Tačiau tokios agresyvios priemonės kaip ši kol kas yra išimtis.

Žemės savininkai ir ūkininkai teigia, kad vandeningųjų sluoksnių valdymo klausimai turėtų būti palikti jiems. „Kai vyriausybė įsitraukia į kontrolę ir priežiūrą, tai tampa labai sudėtinga“, sako Watte'as. Kai kurie jau prognozuoja labai sekinančią politinę kovą dėl vandens.

Komentarai (5)