Evoliucija pastebima jau po 30-tosios žuvų kartos

Nenoriu gincytis ir pan, bet religijai sukurt ko reikia? daug bukagalviu zmoniu kurie tiki kiekvienu zodziu. Iki tol tai tik paprasta sekta. Atejo kaskoks zmogelis graziai pasnekejo ir bukagalviu minia pradejo tiket kiekvienu zodziu, galiausiai kiekvienas turintis kanors pries buvo nuzudomas, taip ir liko viena numone. Dabar realigija po truputi nyksta, zmones pagaliau supranta, kad mokslo deka mes pasiekem n kartu daugiau negu realigijos. Tie dievo istatymai, geras dalykas, jais paremti ir siuolaikinai istatymai, butu gerai, kad visi butu dori, nezudytu ir tt. Bet realigija tik grazi pasaka kuri kartais nuveda iki mirsties.

Akivaizdžiai subjektyvi nuomonė. Iš tikrųjų aš nesu nei tikinti, nei netikintis, esu tarp abiejų. Tačiau, kai taip nepagrįstai yra teisiama viena kažkuri pusė, norisi ir nuo savęs šį tą pasakyti. Į tokį komentarą aš galiu atsakyti lygiai taip pačiai: „O, kad Dievas yra, supranta vis daugiau žmonių“. Ir kas pasakys, kurie teisūs, a? Galbūt tu teisus, o jie klysta. O galbūt atvirkščiai, jie teisūs, o tu klysti. Matai, abiem atvejais (tiek tavo, tiek mano) yra subjektyvi nuomonė. Jeigu tu turi objektyvių argumentų - tai puiku, aš irgi jų turiu, nes esu plačių pažiūrų ir domiuosi kiek toliau, nei galbūt gali suvirškinti mano protas Ir dar pastebėjau, kad visi tie skeptikai, kurie mėgina paneigti Dievo faktą, nepasako nieko reikšmingo, nebent laikysime reikšmingu tai, kad jie supažindina su giliausiais mokslo pasiekimais Kaip sakoma: vieni kalba apie vieną, kiti - apie kitą, ir niekaip nesusikalba. Kitas dalykas tas, kad žmogus tiek nedaug žino apie save, apie savo planetą, o ką jau kalbėti apie visą visatą ir dar drįsta aptarinėti Dievo klausimą. Pasidomėk mokslo pasiekimais telepatijos srityje. Yra toks profesorius Piteris Atkinsas. Jis užsipuolė britų mokslo asociaciją dėl jos susidomėjimo telepatijos sritimi, ir, nepasidomėjęs tuo, kad UK bei JAV mokslininkai EEG metodu praktiškai įrodė telepatiją, drastiškai teigė, kad nėra priežasčių ja tikėti. Čia labai gerai tinka posakis „kas kuo nori, tas tuo tiki“. Kol kas Dievas nėra nei paneigtas, nei įrodytas. Tikėti į Dievą duoda pagrindo vien pati logika. Turi egzistuoti pirmapradis šaltinis, iš kurio viskas formuojasi. O mokslas sako, kad energija pati savaime iš niekur neatsiranda. Mokslas gali sakyti, kad tas šaltinis tiesiog buvo visada, bet logika sako, kad jį turėjo kažkas sukurti, jis negalėjo savaime būti, nes joks daiktas savaime neatsiranda. Ir šioje vietoje tikintieji gali turėti rimtą argumentą, nes Dievas šioje vietoje būtų pateisinamas. Žodžiu, kam aiškinti tai, ko nesupranti. Žinoma, vakarų mokslo požiūriu žmogus - bioorganizmas ir nieko daugiau. Tai reiškia, kad mirtimi viskas baigiasi. Tačiau iš rytų atkeliauja akupunktūra, kuri imama taikyti ir mūsų medicinoje. O juk akupunktūroje yra kiek kitoks požiūris į žmogų, jis jau nėra vien tik bioorganizmas.

Apie tai jau rašiau aukščiau. Jei norite politinių režimų represijas priskirti religijai - jūsų reikalas. Vadinkite Hitlerį krikščioniu, Staliną ateistu - per daug nesuklysite.

O iškur tas dievulis atsirado?

Gal pasidalintum nuoroda į tokį nepaprastą atradimą, parvirtinantį telepatiją? Nes ką aš galiu žinot, gal tu ką supainiojai ar iš piršto išlaužei tokią sensaciją?

Na su akupunktura atlikti klinikiniai tyrimai parode nedideli, bet visvien sioki toki efektyvuma malsinant skausma, lyginant su placebo (imituota akupunktura), bet as to nesieciau su kazkokia siela ar meridianais- dirginant atitinkamus nervus ar ganglijus, manau tikrai galima gauti nedideli efekta, ir tai pilnai paaiskinti fiziologija.

Nu kaip matai - evoliucionavo iš gupijų...

Nežinau.

http://www.book-of-thoth.com/article1683.html http://www.thevarsity.ca/article/6455

Kad kažkas atsirado iš nieko, tai kitaip ir negali būti. Bet kas? Man galimybė, kad iš nieko atsirado galybė energijos atrodo įtikinamesnė, nei, kad atsirado kažkokia sąmoninga, viską valdanti būtybė...

Na tai taip, galima laikyti, kad yra koks nors absoliutas, kuris tarsi viską savyje projektuoja... Kadangi Dievas reiškia kažką, kas yra visagalis, visa aprėpiantis, tai tą kuriantį absoliutą galima laikyti Dievu. Kalbėdamas apie Dievą, turiu omeny medžiagą, kuri iš savęs projektuoja mums pažįstamą realybę, o ne kokią tai būtybę.

Tai nieko nekeičia. Tas tavo dievas - sąmoningas, taip? Visgi kažkaip jis turėjo įgauti sąmonę, kas man neįtikėtina, kadangi, kaip jau minėjau, gal kokia energija, medžiaga ir gali atsirasti, bet kad sąmonę turinti medžiaga atsirastų, kuri dar galėtų kurti įvairius dalykus... Gi ir mes esame medžiaga, sąmoninga medžiaga, turinti pavidalą - būtybė. Tai tas tavo dievas irgi turėtų būti būtybė - sąmoninga energija, kuri sąmonę turi. Kas man neįtikėtina. Gi mes galime dievu laikyti ir tą energiją, kuri davė pradžia visatai - didžiojo sprogimo energiją, bet manyti, kad iš nieko atsirado kažkokia sąmonė - tiesiog absurdiška.

Na, nemažiau absurdiška gali būti ir tada, jei manysi, kad kažkas niekada neatsirado, o visą laiką jau buvo. Kad ir Didysis sprogimas, jei jis tikrai buvo, davė viskam pradžią. Tačiau iš kur atsirado visa tai, kas sukėlė Didyjį sprogimą?

Kaip kažkas galėjo būti visą laiką, tai yra, neturėti nei pradžios nei pabaigos? Tai prieštarauja logikai. Aš gal nesuprantu tik... Būtent - iš nieko, kažkaip iš nieko atsirado, bet kaip...

Koks skirtumas, iš kur atsirado Dievas, Big Bangas ar dar kas nors? Tai reiškiniai, kurių kilmės nesuvoksime. Man tai labai fraktališka (turiu omeny fraktalų geometriją, bet neteigiu, kad visa fizika turėtų susivesti į fraktalus). Niekad nepagalvojote: galbūt mes egzistuojame vien dėl to, kad egzistuoja nykstamai maža tikimybė mums egzistuoti? Tiesiog viena iš daugelio atropijos/antropijos variacijų. Tarkim, ne "mąstau, vadinasi egzistuoju", bet "egzistuoju, kadangi mąstau". Galima prieiti iki visokių kvantinio vakuumo fliuktuacijų - bet tada neišsprendžiamas klausimas, iš kur jos atsirado. Kalbant apie fraktalus, man velniškai gražu, kaip kiekviename nykstamai mažame plotelyje jie apibrėžia savo paties kopijas. Nesileisiu į šitą mokslą, tik pasiūlysiu savo variantą: "Egzistuojame dėl to, kad egzistuojame. Visata egzistuoja dėl to, kad joje egzistuojame mes, kurie ją suvokia". [Edit: taisiau nutaisiau, atstačiau pradinį variantą. Pakeitimai žemiau]

Nezinau ar pats ismastei, ar is kur nors istraukiai, bet tai velniskai geri zodziai.

, dėkui, sumąsčiau pats. Lankydamasis CERN, pagalvojau - kokios Visatos atsirastų tose dirbtinėse j. skylėse, ir kaip jas suvoktų jose gyvenantys. Kaip jie galėtų suvokti, kame jie yra ir kaip mes juos suvoktume. Kaip apibrėžtume dirbtinę Visatą, kad ir ją modeliuodami.

Nieko neismanau apie astrofizika, astronomija, bet visad maniau kad juodojoje skyleje yra labai tanki materija, o ne visatos...

Kalbu apie singuliarumą. Apie erdvėlaikį, kuris atskirtas nuo mūsų, ir į kurio vidų negalime pažiūrėti, kuriame skirtingas laikas, erdvė, galbūt visa fizika. Juodosios skylės - tik atskiras atvejis, kai egzistuoja įvykių horizontas. Galbūt turėjau rašyti "singuliarumo taškas" ar panašiai.

Skambai visai kaip "kai as mirsiu, pasaulis nustos egzistaves". Nesuprantu, kaip gali egzistavimo faktas priklausyti nuo kazkieno suvokimo. Graziai skamba, bet vistiek nesamone, imho.