Akvaponikos sistemose sėkmingai taikoma augalų ir žuvų simbiozė (3)
Ekologiškam žemės ūkiui prijaučiantys neretai sugalvoja tiesiog pabandymui sau priklausančiame žemės sklypelyje auginti daržoves arba įrengti gardą viščiukams. Tokiems "žaliesiems" ūkiams gali atsiverti naujos galimybės - JAV Vankuverio salos universiteto mokslininkai sukūrė akvaponikos sistemą, kurioje sėkmingai auga ir daržovės, ir žuvys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Universiteto žuvininkystės ir akvakultūrų padalinio sukurtas sistemos prototipas veikia nesukurdamas jokių atliekų - čia auginamos žuvys tilapijos ir šviežios daržovės. Savo dydžiu vandens rezervuaras prilygsta didelei voniai. Žuvų organizmo išskirtos atliekos surenkamos ir naudojamos kaip trąša augalams. Mainais augalai filtruoja vandenį, kuris leidžiamas atgal į žuvų rezervuarą, kur apykaitos ciklas kartojamas iš naujo. Su panašiomis sistemomis buvo eksperimentuojama jau nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio, tačiau tik dabar jos sulaukė didesnio gamtininkų ir ekologiškos gyvensenos mėgėjų dėmesio. "Iš esmės žuvys naudojamos kaip trąšų šaltinis daržovėms auginti", sako McCarthy. "Žinoma, jūs taip pat galite valgyti pačias žuvis, tačiau dauguma žmonių tiesiog ieško geresnių būdų daržovėms auginti namų sąlygomis".
Visa akvaponikos sistema yra nedidelio kambario dydžio, tačiau pagal poreikį ją galima tiek mažinti, tiek didinti — autorių teigimu, jos tiktų tiek priemiesčių gyventojams, tiek pramoninės žuvininkystės fermoms.
"Tai išties galima pritaikyti žuvų fermose, kadangi paprastai žuvys auginamos vandenynuose, kur žmogus negali kontroliuoti aplinkos", sako McCarthy. "Akvaponika tuo gera, kad jos pagrindu veikiančias sistemas galima įrengti sausumoje ir ten kontroliuoti visus kintamuosius".
Komercinė žuvininkystė jau kurį laiką kritikuojama dėl didėjančio toksinų, tokių kaip gyvsidabris, kiekio žuvų organizmuose ir už tai, kad žuvys veisiamos tinkliniuose aptvaruose, kuriems kai kurie gamtosaugos aktyvistai priskiria kaltę už natūralioje aplinkoje augantiems gyvūnams perduodamas ligas. Vankuverio universiteto sukurta sistema geresnė visais aspektais. Čia nėra pavojingų cheminių atliekų, kas neišvengiama įrengus įprastinius hidroponinius daržovių daržus, teigia išradimo autoriai. Tilapijos pasirinktos dėl to, kad jos auga palyginti greitai, yra labai ėdrios ir yra itin atsparios aplinkos poveikiams. Mokslininkai taip pat sėkmingai eksperimentavo su vaivorykštiniais unguriais, kurie sėkmingai auga šalto klimato srityse.
Kol kas sistema nėra platinama komerciškai, tačiau ją tikrai paprasta įrengti. Vienas pirmųjų sukurtų modelių iš esmės susidėjo iš akvariumo su auksine žuvele, virš kurio buvo auginami bazilikai. "Tai taip paprasta. Jei jūs sugebate išlaikyti auksinę žuvelę gyvą, tai jūs tikrai tuo galite užsiimti", sako tyrinėtoja.