Tai absoliutus melas! Mokslininkai kategoriškai paneigė itin populiarų mitą apie Mėnulį ir Žemės vandenynus ()
Šią idėją kai kurie mokslininkai propaguoja daugelį dešimtmečių, tačiau kiti tyrinėtojai tai laiko absoliučiu melu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Viena iš populiarių mokslinių idėjų, kurią kai kurie mokslininkai dešimtmečius stumia į mases, yra ta, kad mes tariamai žinome daugiau apie Mėnulį nei apie Žemės vandenynus. Tai reiškia, kad jūros gelmės vis dar išlieka tikra paslaptis, o apie Žemės palydovą žinoma beveik viskas. Ir pastaraisiais metais panaši idėja buvo siejama su Marsu. Tai yra, Raudonoji planeta atskleidė daug paslapčių mokslui, o Žemės vandenynai ir toliau jas saugo. Didžiosios Britanijos ir Australijos mokslininkai, užsiimantys jūros gelmių tyrimais, ištyrė šią idėją ir išsiaiškino, kad ji neturi jokio mokslinio pagrindo. Tai yra klaidinga visomis prasmėmis, rašo „ScienceAlert“.
Pasak Prem Arasu iš Vakarų Australijos universiteto, mintis, kad žmonės žino daug daugiau apie Mėnulį nei apie Žemės vandenynus, pirmą kartą pasirodė šeštojo dešimtmečio viduryje. Pavyzdžiui, viename iš Didžiosios Britanijos mokslininkų straipsnių buvo pasakyta, kad nepaisant to, kad vandenynai dengia 2/3 Žemės paviršiaus, apie Mėnulio paviršių žinoma daug daugiau nei apie vandenynų dugną.
Anot Alano Jamiesono iš Niukaslio universiteto (Didžioji Britanija), nuo to laiko mokslininkams pavyko ištirti didžiulį vandenyno dugno plotą, pasinaudojant laivuose sumontuotais prietaisais jūros dugno kartografavimui. Taip pat buvo paleista daug povandeninių transporto priemonių, kurios prasiskverbė į giliausias jūros dugno vietas ir tai taip pat leido gauti daugiau informacijos.
Pasak mokslininkų, šiandien beveik 25 % vandenyno dugno paviršiaus jau buvo sužymėtas didele raiška. Tai yra maždaug 120 milijonų kvadratinių km, o tai yra 3 kartus daugiau nei Mėnulio paviršiaus plotas. Pagal tai, kad apie Žemės palydovą žinoma daugiau, tai tikrai neveikia. Galbūt todėl šios idėjos šalininkai savo palyginimą perkėlė į Marsą, kurio paviršiaus plotas yra 145 milijonai kvadratinių km.
Anot Thomaso Linley iš Niukaslio universiteto, jei palyginsite žmonių, aplankiusių Mėnulį ir giliausias Žemės vandenynų vietas, skaičių, rezultatas nebus mūsų palydovo naudai. Yra žinoma, kad giliausia vieta Žemėje yra Marianos įduba Ramiajame vandenyne. Tačiau iš tikrųjų giliausias planetos taškas yra Challenger bedugnė, esanti Marianos įduboje.
2023 m. pradžioje Marianos įdubą ir Challenger bedugnę aplankė daugiau nei 40 žmonių. Mėnulį aplankė 24 žmonės, iš kurių tik 12 nusileido ant jo paviršiaus, o likusieji stebėjo palydovą iš orbitos, teigia mokslininkai.
„Kodėl kai kurie žmonės vis sako, kad mes vis dar turime daugiau informacijos apie Mėnulį ar Marsą nei apie vandenynus? Žinoma, galite palyginti kosmosą su giliais vandenynais, nes jie yra tolimi ir tamsūs. Greičiausiai tai susiję su tuo, kad beveik kiekvieną dieną matome Mėnulį, bet ne vandenyno dugną“, – sako Arasu.
Pasak mokslininkų, daugelis žmonių Mėnulį laiko labiau pažįstamu ir suprantamesniu, nes mūsų palydovas yra nuolat matomas ir mokslininkai nuolat apie tai kalba. Tuo pačiu vandenyno dugnas yra kažkas paslaptingo, nes jis yra paslėptas nuo akių.
Mokslininkai tvirtina, kad šiandien yra tiek daug tyrimų apie Žemės vandenynus, ypač jų skaičius per pastaruosius 20 metų išaugo, kad teiginys, kad Mėnulis mums labiau pažįstamas, yra iš esmės klaidingas. Mokslininkai apie jūros gelmes žino daug daugiau nei apie Žemės palydovą ar Marsą, tačiau dar reikia daug ko išmokti, reziumuoja mokslininkai.
