Žemė gimdo naują vandenyną – milžiniškais mastais drasko Afriką į dvi dalis (Video) ()
Mokslininkai mano, kad dabar planetoje kuriamas naujas vandenynas, kuris Afrikos žemyną padalins į dvi dalis.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dar 2005 metais tapo žinoma, kad Tolimojo regiono Etiopijos dykumose atsirado daugiau nei pusės šimto kilometrų ilgio lūžis. Naujas geologų tyrimas patvirtina, kad tai visiškai naujos jūros, kuri greičiausiai padalins Afrikos žemyną į dvi dalis, pradžia, rašo „The New Times“.
Naujame tyrime mokslininkai sujungė seisminius lūžio susidarymo duomenis, kurie parodė, kad jį sukelia procesai, panašūs į vykstančius vandenyno dugne. Afrikos ir Arabijos tektoninės plokštės susiduria dykumoje ir palaipsniui išsiskiria – tai vyksta pastaruosius 30 milijonų metų. Beje, Raudonoji jūra skyla panašiai, tačiau dabartinis procesas juda tik kelių centimetrų per metus greičiu.
Pasak daktaro Edwino Dindi, iš Nairobio universiteto (Kenija) Mokslo ir technologijų fakulteto Geologijos katedros, tikėtina, kad palei Afrikos plyšio slėnio rytinę atkarpą iš tikrųjų pamažu formuojasi naujas vandenynas. Jis taip pat pridūrė, kad daugybė požeminių smūgių aplink rytinę Didžiojo Lūžių slėnio dalį rodo, kad ši sritis yra gana aktyvi. Tačiau nesitikėkite, kad tai įvyks artimiausiu metu – tai gali užtrukti milijonus metų.
Geologai primena, kad mūsų planeta susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų. Nuo žemyninės plutos, o vėliau ir šelfo susidarymo, tektoninės plokštės nuolat juda. Kai kurios iš jų juda viena kitos atžvilgiu išilgai lūžių zonų, kitos užeina viena ant kitos, o trečios susiduria viena su kita ir išsiskiria. Būtent šis judėjimas galiausiai paskatino įvairių žemynų, kuriuos žinome šiandien, formavimąsi.
Dindi teigimu, nuolatinis tektoninių plokščių judėjimas lėmė ir Rytų Afrikos Didžiojo Lūžių slėnio susidarymą, kuris vis dar aktyvus ir besiplečiantis. Galiausiai tai gali lemti naujo vandenyno susidarymą Afrikoje.
Tuo pačiu metu geologai pastebi, kad ne visi plyšių slėniai ilgainiui susiformuoja į dabartinius, jie taip pat turi tendenciją įgriūti. Vienas iš tokių pavyzdžių yra tas, kuris pradėjo formuotis aplink Wajir šiaurės rytų Kenijoje. Tačiau galiausiai jis sugriuvo, o jo teritoriją užklojo nuosėdos – šiandien keliaujant per Wajir matosi tik įduba, bet ne plyšio slėnis.
Šiandien Rytų Afrikos Didžiojo Lūžių slėnis arba, kaip jis dar vadinamas Afro-Arabijos, yra vienas plačiausių plyšių mūsų planetos paviršiuje. Sistemos ilgis – beveik 6,5 tūkstančio kilometrų, o plotis – vidutiniškai nuo 48 iki 64 kilometrų.
