Aukščiausias Vakarų Europos kalnas per dvejus metus susitraukė. „Pakitimai gali siekti iki penkių metrų“ ()
Aukščiausio Prancūzijos Monblano kalno aukštis per pastaruosius dvejus metus sumažėjo daugiau nei dviem metrais, ketvirtadienį pranešė mokslininkai, išmatavę 4805,59 metro aukščio Alpių viršūnę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2,22 metro sumažėjimą galėjo lemti mažesnis kritulių kiekis vasarą, sakė Jeanas des Garetsas, Pietryčių Prancūzijos Aukštutinės Savojos departamento vyriausiasis geometras. Jis pridūrė, kad po dvejų metų, kai Monblanas vėl bus matuojamas, jis gali būti kur kas aukštesnis, tai ne pirmas toks didelis pokytis.
Kalno uolėta viršūnė siekia 4792 metrus virš jūros lygio, tačiau storos ledo ir sniego dangos aukštis kiekvienais metais skiriasi priklausomai nuo vėjo ir oro.
Tyrėjai matuoja kalną kas dvejus metus nuo 2001 m., tikėdamiesi gauti informacijos apie klimato kaitos poveikį Alpėms.
„Mes renkame duomenis ateities kartoms. Interpretuoti – ne mūsų darbas“, – sakė J.des Garetsas ir pridūrė, kad „dabar klimatologai, glaciologai ir kiti mokslininkai turėtų pasinaudoti visais mūsų surinktais duomenimis ir pateikti teorijas, kad paaiškintų“ sumažėjimą.
Aukščiausia Monblano viršūnė užfiksuota 2007 m. – tuo metu kalnas buvo 4810,90 metro aukščio. Vieno metro sumažėjimas buvo išmatuotas 2021 m. lyginant su 2017 m. duomenimis.
Nykstantys ledynai
„Monblano aukštis svyruoja nuo neatmenamų laikų“, – teigia geometrai. Per metus stiprūs žiemos vėjai paprastai nuneša daugiau sniego nei vasarą, o tai reiškia, kad viršūnė yra aukštesnė rudeniui prasidėjus nei ankstyvą pavasarį. „Mes daug išmokome iš šių matavimo kampanijų. Žinome, kad viršūnės aukštis ir padėtis nuolat keičiasi, pakitimai gali siekti iki penkių metrų“, – sakė J.des Garetsas.
Dėl klimato kaitos pastebėtas greitesnis Alpių ledynų tirpimas. Europos ledynai, kurių daugelis yra mažesniame aukštyje nei kitur pasaulyje, yra ypač pažeidžiami visuotinio atšilimo. Remiantis moksliniais duomenimis, 2000–2020 m. jie prarado maždaug trečdalį savo apimties. Mokslininkai mano, kad vien 2022 m. galėjo išnykti iki septynių procentų likusios ledynų masės.
Vis dėlto vienas iš Monblano tyrėjų komandos narių Denis Borelis paragino žmones „neperdėti“ klimato poveikio kalnui. Žmonės neturėtų „daryti skubotų išvadų apie matavimus, kurie tapo tikslūs tik nuo 2001 m.“, pridūrė jis.
Maždaug 20 žmonių rugsėjo viduryje įkopė į kalną ir kelias dienas jį matavo, pasiskirstę į aštuonias grupes ir pasitelkę aukštąsias technologijas bei pirmą kartą – droną.
