Ar Kinija taps vienintele supervalstybe pasaulyje?
(9)
Kai kurie analitikai prognozuoja, kad auganti Kinijos galia nurungs JAV, ir Azijos milžinė taps vienintele pasaulyje dominuojančia jėga. Tačiau Harvardo universiteto profesorius, politologas Josephas S. Nye pateikia visą sąrašą argumentų, kodėl taip neturėtų atsitikti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
J.S.Nye CNN internetinėje svetainėje publikuotame straipsnyje trumpam persikelia į XX amžiaus pradžią, kai, anot autoriaus, auganti kaizerinės Vokietijos galia ir Didžiosios Britanijos nerimas sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą. Pasak J.S.Nye, kai kurie šių dienų analitikai panašų scenarijų piešia ir mūsų laikams. Istorijos pasikartojimą esą gali lemti Kinijos pakilimas ir dėl to kylantis nerimas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tačiau politologas ragina skeptiškai žiūrėti į tokias prognozes. Anot jo, XX amžiaus pradžioje Vokietija pranoko Didžiąją Britaniją pramonės galia, o jos lyderis kaizeris Wilhelmas II siekė vykdyti rizikingą, globaliai orientuotą užsienio politiką, nesutampančią su kitų pasaulio galingųjų interesais. Tuo tarpu Kinijos ekonominė ir karinė galia vis dar atsilieka nuo JAV, o savo politiką ši Azijos milžinė yra sufokusavusi pirmiausiai į savo regioną ir ekonomikos plėtrą. Be to, Kinija neslepia, kad daugiausia pastangų deda į vadinamosios „švelniosios galios“ stiprinimą, kai siekiant pageidaujamų rezultatų demonstruojamas patrauklumas, o ne prievarta.
Ekonomika – tai ne vien BVP
Kitas J.S.Nye argumentas – ekonominis. Politologo teigimu, net jeigu Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP), kaip prognozuoja „Goldman Sachs“, apie 2030-uosius pasieks JAV lygį, šios dvi ekonomikos bus toks pat dydžio, tačiau ne struktūros. Didžiulė Kinijos dalis – kaimo gyvenvietės – vis dar bus ekonomiškai atsilikusios. Be to, šalis susidurs su demografinėmis problemomis, kai pajus vieno vaiko vienai šeimai politikos, pradėtos vykdyti XX amžiuje, pasekmes. Ką jau kalbėti apie tai, kad šalims vystantis jų augimo tempas lėtėja, pastebi tyrinėtojas.
Kinijos ekonominė ir karinė galia vis dar atsilieka nuo JAV, o savo politiką ši Azijos milžinė yra sufokusavusi pirmiausiai į savo regioną ir ekonomikos plėtrą. Net jei prognozės išsipildys ir po 2030-ųjų Kinijos augimas sieks 6 proc., o JAV – 2 proc., ši vis tiek dar ilgai lenks Kiniją pagal pajamas vienam gyventojui. Šis rodiklis turėtų susilyginti tik antroje XXI a. pusėje. Taigi Kinijos dar laukia vingiuotas kelias iki tos akimirkos, kai ji bus pajėgi Amerikai mesti tokį iššūkį, kokį praėjusio amžiaus pradžioje kaizerinė Vokietija metė Didžiajai Britanijai.
Klibanti politinė santvarka
Kitaip nei Indija, kuri kūrėsi turėdama demokratišką konstituciją, Kinija dar nerado recepto, kaip spręsti žmonių siekio dalyvauti politiniame procese problemą, kuri linkusi augti kartu su šalies pragyvenimo lygiu.
Anot J.S.Nye, komunizmo ideologija šalyje jau seniai išnykusi ir valdančioji partija valdžioje priklauso nuo ekonomikos augimo bei didžiausios šalyje hanų etninės grupės nacionalizmo. Premjeras Wen Jiabao kalba apie reformas, tačiau susiduria su konservatyviai nusiteikusio elito pasipriešinimu. Kinijos politinė sistema kenčia nuo aukšto korupcijos lygio ir kol kas ją gelbsti tik ekonomikos augimas. Šiam užsikirtus, gali kilti aršių politinių neramumų.
Galbūt Kinijai pavyks sukurti formulę, kuri išplėstų viduriniąją miestiečių klasę, tačiau regioninė nelygybė ir įtampa tarp etninių mažumų bus juntama ir toliau. Tęstinumas kol kas užtikrintas – 2012 metais naujuoju šalies lyderiu greičiausiai taps Xi Jinpingas. Tačiau net ir jis negali būti tikras, kokia bus Kinijos politikos ateitis.
Padėtis regione
Dabartinė Kinijos lyderių karta, suprasdama, kad ekonomikos augimas yra raktas į vidaus politikos stabilumą, susikoncentravo į ekonomikos augimą ir į tai, ką jie vadina harmoninga tarptautine aplinka – tokią, kuri nekelia pavojaus šalies plėtrai. Tačiau kartos keičiasi, galia gimdo puikybę ir apetitas kartais kyla bevalgant, pabrėžia straipsnio autorius. Jau dabar kai kurie jaunesni Kinijos komunistų partijos nariai ir kariškiai įrodinėja, kad šalies sėkmė kovojant su pasaulio finansų krize privalo užtikrinti jai svaresnį vaidmenį tarptautinėje politikoje.
Tačiau, J.S.Nye nuomone, abejotina, ar Kinija pasieks tokių karinių pajėgumų, kad pajėgtų išstumti JAV iš Rytų Azijos. Regione yra nusistovėjęs tam tikras jėgų balansas ir daugelis šalių remia Amerikos buvimą jame. Todėl perimti dominavimą panorusiems Kinijos lyderiams tektų susidurti tiek su kitų šalių reakcija, tiek su suvaržymais, kuriuos sukūrė jų pačių šalies auganti ekonomika, kuriai reikia užsienio rinkų ir išteklių.
Pernelyg agresyvi karinė Azijos milžinės laikysena galėtų suvienyti jos kaimynes į alternatyvią koaliciją, kuri susilpintų tiek Kinijos „kietąją“ (karinę), tiek „minkštąją“ (ekonominę) galią. Neseniai 16-oje pasaulio šalių atlikta apklausa parodė, kad pasaulis teigiamai žiūri į šios šalies ekonominį, bet ne į karinį augimą, primena politologas.
Geriausia išeitis – bendradarbiauti
Tiesa, anot mokslininko, tai, kad Kinija greičiausiai netaps lygia varžove JAV pasaulio lygiu, nereiškia, kad konfliktų Azijoje tikimybė neegzistuoja. Tačiau žvelgiant į tokius globalius iššūkius kaip finansinis stabilumas, kibernetinis saugumas ar klimato kaita, su kuriais susidurs tiek JAV, tiek Kinija, tampa akivaizdu, kad daugiausia naudos jos gali gauti dirbdamos kartu.
Deja, kai kurių kinų lyderių puikybė bei nacionalizmas ir be reikalo kylantis kai kurių amerikiečių nuogąstavimas dėl JAV nuopuolio tokį ateities scenarijų gali sužlugdyti, konstatuoja J.S.Nye.