Giliausio ežero pasaulyje paslaptys – po Baikalo ežeru aptikto tai, ko iki šiol to dar nėra matę ()
Baikalo ežeras garsėja kaip giliausias ežeras pasaulyje. Jo gylis siekia 1 642 metrus, o tai prilygsta vandenyno gelmėms.
© SeaWiFS Project, NASA/Goddard Space Flight Center, and ORBIMAGE (Public Domain) | https://en.wikipedia.org/wiki/Lake_Baikal#/media/File:Baikal-S1999276045323.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl šios priežasties ežero dugnas nėra labai gerai ištyrinėtas. Tačiau dabar mokslininkai, pasitelkę povandeninį robotą, galėjo jį išsamiai ištirti.
Paaiškėjo, kad visas dugnas nusėtas įtrūkimais ir deformacijomis, kurias sukėlė anksčiau nežinomi purvo vulkanai.
Jie yra netoli ežero pakrantėje esančio plyšio, vadinamo Šiaurės Baikalo plyšiu.
Gylis, kuriame jie rasti, yra palyginti nedidelis – nuo 100 iki 160 metrų, o tai nustebino mokslininkus.
Pasak tyrėjų, neseniai įvykusių išsiveržimų požymiai gali rodyti, kad lūžis yra aktyvus.
Purvo vulkanas – geologinis darinys, kurį sudaro įduba žemės paviršiuje arba kūgio formos iškyšulys su krateriu, iš kurio išsiveržia dujos ir purvo masės.
Dažnai išsiveržimus lydi vanduo arba nafta. Jie gali vykti nuolat arba periodiškai.
|
Purvo ugnikalniai dažniausiai aptinkami vulkanų arba naftos telkinių zonose.
Kartais jie eina per molio ir vulkaninių pelenų sluoksnius. Didžiausių purvo ugnikalnių skersmuo gali būti apie 10 km, o aukštis – apie 700 m. Nors jie nėra tokie pavojingi kaip įprastiniai lavos ugnikalniai, jų išsiveržimus dažnai lydi žmonių žūtys.
Purvo vulkanai Baikalo ežero dugne
Dumblo išsiveržimų pėdsakų robotas aptiko dviejose vietose – Mažosios Kosos įlankoje ir Gorjačinskajos įlankoje.
Abi šios vietos yra palei šiaurės vakarinę ežero pakrantę.
Reikia pasakyti, kad mokslininkai jau žinojo, jog ežere yra purvo ugnikalnių, tačiau visi žinomi krateriai yra dideliame gylyje.
Tačiau dabartinis radinys yra visai netoli lūžio zonos. Neseniai ežero dugne buvusių išsiveržimų požymiai rodo, kad lūžis vis dar aktyvus.
Tarp kraterių robotas užfiksavo plyšius, kurie eina palei šiaurės vakarinę ežero pakrantę.
Tai reiškia, kad jie eina lygiagrečiai Šiaurės Baikalo lūžiui.
Abiejose vietose, kuriose mokslininkai tyrimą atliko naudodami autonominę povandeninę transporto priemonę, jie aptiko labai suskilusių sluoksnių, padengtų moliu, minkštomis nuosėdomis ir erupcinėmis nuosėdomis.
Kaip pranešama tyrime, šiauriausiame Gorjačinskajos įlankos ruože krateriai yra perpildyti purvo masės. Tai reiškia, kad išsiveržimai įvyko neseniai.
Povandeniniam robotui pajudėjus į mažesnį gylį, paaiškėjo, kad visas status šlaitas buvo tankiai padengtas purvo krateriais. Tai labai keista, nes purvo vulkanams susidaryti reikia didelio slėgio ir aukštos temperatūros, todėl jie formuojasi dideliame gylyje.
Kodėl taip vyksta?
Anksčiau aptiktus Baikalo ežero purvo vulkanus maitina dujų hidratai, t. y. vandens ir dujų kristalai, susidarę po vandens telkiniais.
Regionuose, kuriuose vyksta tektoniniai procesai, dujų hidratai tampa nestabilūs dėl Žemės plutoje susidariusios papildomos šilumos.
Dėl to į paviršių išsiskiria dujų ir purvo mišinys.
Tačiau aptikti purvo vulkanai atsirado dėl kitų priežasčių. Greičiausiai dėl nedidelių judesių ir žemės drebėjimų Šiaurės Baikalo lūžyje suspensijos iškilo į dugno paviršių ir sprogo. Taigi jie yra lūžio veiklos rezultatas.
Tačiau mažai tikėtina, kad purvo vulkanai ką nors pakeis ežero ekosistemoje.Taigi purvo ugnikalniai anaiptol nėra pavojingiausia grėsmė Baikalui.
