Kylantis vandenynas labiausiai sems Niujorką (3)
Kylant jūrų ir vandenynų lygiui, bjauriausia padėtis laukia Niujorko, o, pavyzdžiui, Islandijos sostinė Reikjavikas išsisuks lengviau nei kiti pasaulio miestai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) dar 2007 metais nurodė, kad iki šimtmečio pabaigos jūros lygis pasaulyje pakils 28 centimetrais – tačiau tai yra vidurkis, o dabar olandų mokslininkai pirmą kartą pabandė įvertinti tokio kilimo regioninius svyravimus, praneša BBC.
Kiti mokslininkai taip pat teigia, jog IPCC prognozė yra gerokai per švelni. Tačiau kad ir koks bus bendras kilimas, regioninių svyravimų vis tiek atsiras.
Vandenynų srovės ir vandens temperatūrų bei druskingumo skirtumai yra tarp veiksnių, kurie lemia, kad šiuo metu vandenynų lygis skiriasi iki metro – neįtraukiant tokių trumpų pasikeitimų kaip potvyniai ar atoslūgiai.
Todėl, jei klimatui šylant srovės keisis (to tikimasi) ir jei tokie regionai kaip Arkties vandenynas taps mažiau druskingi dėl tirpstančių ledynų, tendencijos atskiruose regionuose taip pat pasikeis.
„Poveikis vis tiek pasijus visur, daugelyje vietų pakilimas bus vidutinis, tačiau tokiose vietose kaip Niujorkas vidurkis bus viršytas 20 proc., o Reikjavikui, priešingai, pasiseks“, – sakė Roderikas van der Walas iš Utrechto universiteto, pristatydamas savo komandos prognozes Europos geomokslų sąjungos (EGU) susitikime Vienoje.
Iš trylikos regionų, kuriems prognozes sudarė komanda, Niujorke numatomas didžiausiais vandens pakilimas, tačiau vidurkiai bus viršyti ir Vankuveryje (Kanadoje), Tasmanijoje (Australijoje) bei Maldyvuose.
Europoje – kaip Niujorke
BBC rašo, jog tarsi keistenybė prognozėse atrodo tai, jog srityse netoli tirpstančių ledynų jūros lygis kils mažiau nei tolimesniuose regionuose. Taip yra todėl, kad ledų sluoksnis, toks kaip Grenlandijoje ar Antarktidoje, gravitaciškai pritraukia vandenį – jis susikaupia pakrantėje, kur pasikeitimas tampa išmatuojamas centimetrais.
Jei ledas ima tirpti, jis pakelia jūros lygį vien į ją patekdamas, tačiau gravitacinė trauka link buvusių apledėjusių teritorijų sumažėja ir vietinis jūros lygis gali netgi smuktelėti.
„Taigi jei Grenlandijos ledai tirps sparčiau, Niujorkui bus geriau, bet jei tirps Antarktida, Niujorkui – blogiau. Tas pats galioja ir šiaurvakarinei Europai“, – sakė R. van der Walas.
Šio veiksnio poveikis ypač ryškus Reikjavikui, nuo Grenlandijos mažiausiai nutolusiai sostinei, ties kuria vandens lygis turėtų kilti perpus mažiau nei vidutiniškai pasaulyje.
Stefanas Rahmstorfas, jūros lygio specialistas iš Potsdamo instituto klimato tyrimams, nurodo, jog „aišku, kad kai kuriose pasaulio dalyse jūros lygis pakils kur kas sparčiau nei kitose – papildomas faktorius yra žemės judėjimas“.
„Kai kuriose vietose – tokiose kaip didžioji dalis Skandinavijos pakrantės – žemė kyla taip greitai, kad jie artimiausioje ateityje dėl jūros lygio kilimo neturės jokių problemų, bet kitose vietose žemė smenga – tarp jų yra kai kurie didieji upių deltose esantys pasaulio miestai“, – aiškino S. Rahmstorfas.
