Mokslininkai gelbės kalbą, kuria šneka trys žmonės

tikrai bereikalingas laiko svaistymas

Kalba, sakykit ką norit, bet vis dar tebėra pagrindinis žmogaus komunikacijos įrankis. Netgi būtų įdomu sužinoti, kiek laiko žmogus statistiškai į dieną praleidžia naudodamasis kalba ( raštas, verbalinė kalba etc ). Ar tik nesusidarytų panašus laikas į tą, kurį mes apskritai praleidžiame ne miegui. Kodėl manai, kad tokį svarbų vaidmenį žmonijai vaidinantį fenomeną neverta tyrinėti?

O kam reikalinga kalba kuria sneka trys zmones? Nebebus tu zmoniu kurie ta kalba kalba, nebereikes ir kalbos. Geriau butu jei ateiti visi sneketu viena kalba.. paprasciau visiems.

Kiekviena kalba turi savo lingvistines, semantines ir t.t toliau struktūras, kurios neretai smarkiai skiriasi, priklausomai nuo aplinkos. Galbūt esat girdėję tokį faktą, kad eskimai sugeba atskirti ir įvardinti daugiau nei 10 baltos spalvos rūšių? Kiekvienos kalbos užkonservavimas tarnauja grynai moksliniams tikslams - pačios kalbos, kaip fenomeno supratimui. Tyrinėjant vieną, populiariausią kalbą tyrimo išvados būtų labai siauros. Apie patogumą jau visai kita tema.

Drįsčiau suabejoti, jeigu esi lingvistas ir tai susiję su darbu - tai nėra laiko švaistymas. Kalbų tyrimas yra vienas kertinių kriterijų, leidžiančių tirti skirtingų tautų kalbinę kultūrą su visais "niuansais". Jeigu tokio požiūrio, kaip Jūsų būtų buvę XIX a. lietuvių atgimimo sąjūdžio dalyviai - tai mes po šiai dienai šnekėtume dar vis lenkiškai arba rusiškai.

Ir kuom bloga ta lenku ar rusu kalba? Mokedamas bet kuria is siu dvieju kalbu susisneketum su daugiau zmoniu nei mokedamas lietuviu.

Kaip kalbos - jos nieko blogo nedaro. Tačiau akivaizdu, kad pamiršate istorinį kontekstą, kurį paminėjau. Leiskite priminti, kas vyko XIX a. a) Nuo "Liublino unijos" iki 1795 m. (kada galutinai padalijama ATR) elito tarpe vyrauja lenkų kalba, kuri traktuojama kaip pažangesnė kalba - su ja "ponų vaikai išeidavo į platųjį pasaulį laimės ieškoti". Lietuvių kalba buvo traktuojama kaip "mužikų" kalba, kurią kalbėjo valstiečiai/baudžiauninkai, nes jų ponai neleisdavo kalbėti "šlėktų" šnekta; b) Lietuvoje (ne ATR) iki XIX a. mokyklose buvo dėstoma lenkų kalba (kaip gimtoji). Pavyzdžiai, Vilniaus Universitete (Imperatoriškajame Universitete) 1811 metais visi dalykai dėstomi lenkiškai. c) Lietuvos švietėjai, laikę savę Lietuvos valstybės piliečiais, rašė lenkų kalba (A. Mickevičius, Teodoras Narbutas, Ir kokią išvadą iš to padarome? Ogi tokią, kad Lietuvoje vyksta NUTAUTĖJIMO PROCESAS. Galbūt Jums tai nieko iš esmės ir nesako kadangi šiais laikais Lietuva yra atkūrusi nepriklausomybę, lietuviai (daugiau mažiau) yra vadinamoji "tauta šeimininkė" šioje valstybėje, nutautėjimas mums negresia anaiptol. O atsakant į Jūsų teiginį, kad "susišnečiau lenkiškai/rusiškai su daugiau žmonių negu, kad lietuviškai" - tai vėlgi. Pasižiūrėkit į istorinį kontekstą, kurį pateikiau. Užsienyje - taip, jokių problemų, tačiau nematau reikalo šnekėtis Lietuvoje su kokiu gruzinu/lenku/rusu/baltarusiu jų gimtaja kalba, jeigu jie moka lietuviškai (o, kad moka, tai čia faktas). Dabar gal suprantate tą skirtumą?

Viena kalba, viena valiuta, viena valstybe, viena rase ir t.t .. tu nesveikas jai troksti tokiu dalyku kuo daugiau visko tuo geraiau

Nesuprantu. Jei mano gimtoji kalba būtų lenkų ar rusų, tai ir kalbėčiausi su jais ta kalba. O galimybės daug didesnės pasaulyje mokant tą kalbą, kuria kalba daugiau žmonių.

Akivaizdu, jog nesupratote mano parašymo. Kalbėjau apie užsieniečius, kurie moka valstybinę Lietuvių kalbą ir gyvena Lietuvoje.

Na ir kas is to nutautejimo? Man tai panasiau tiesiog i principa, kad va issaugoti, neatiduoti ir panasiai. Tai kas buvo svarbu anksciau nebera taip svarbu dabar, kas is tos mums lietuviu kalbos jei su ja tik cia ir tesusikalbam. Pritariu Azuoliui - suanglinta-lietuviu kalba suprantamesne ir ji galiausiai eliminuotu lietuviu kalba. Taip tiesiog isilietume i anglu kalba, mokyklose vaikams kaip gimtoji jau butu anglu o papildoma rusu (ar net kinu) ir jiems is to butu daugiau naudos nei is lietuviu.

Pritariu,nors lietuviu kalba gana grazi,bet ji tikrai sunki,o ypac sunki kitatauciams ir kas svarbiausia,kalbininkai dar ja labiau sunkina kurdami naujus nepritampancius naujadarus,kurie net lietuviui pridaro bedu.

Lietuvoj. Kai cia atvaziuoja kitatautis ir kalba angliskai, rusiskai, ar net gestais rodo kad tik suprastum Jums jis irgi atrodo kaip barbaras? Vokietijoj, Japonijoj ar Kinijoj kalbedamas angliskai gal ir nesusikalbesi su visais, bet bus nemaza dalis kuri tave supras, bet jei klaustum lietuviskai, tai gal tikrai palaikytu barbaru. Kaip minejote, lietuviu kalba nera universali, todel kartais ji yra kaip barjeras, trigdantis komunikacija su kitom salim, tuo tarpu anglu ar rusu kalba gal netgi skatintu tai. PS: kai kurios valstybes juk turi kelias nacionalines kalbas.

neturi ka veikt tie mokslininkai, triju zmoniu kalba saugoja! ogo, turbut geras pinigu isplovimas toks darbas

Taip, turi, tačiau joms nėra grėsmės pamiršti savo kultūrą, šaknis, tradicijas ir t.t. Mums yra, nes esame maža tauta, galima sakyti "dar tik iš po sovietmečio pabudę". Pavyzdžiui, kokia ten Šveicarija, turi labai stiprias tautines šaknis, kurios leidžia turėti kantonuose po kelias valstybines kalbas. Ir niekas dėl to bėdos nedaro. Pas mus, atvirkščiai. Ir tokį dalyką galima labai lengvai suprasti (tereikia pažvelgti į praeitį).

Bet jeigu ji nyksta, reiskia ji nera tokia svarbi, gal nuo to tik geriau ateity bus? Mes issaugosim savo kalba, bet kokia jos praktine nauda? Taip, mazumos ismoks musu kalbos, nes jie neturi is ko rinktis, kaip ir mes mokomes uzsienio kalbu, kad pritaptume ir kitur.

Suprantat, Jūs galite taip teigti tik po kokių 50-100 gal daugiau metų (jei tuo metu gyvensite) kada viena ar kita kalba išnyks. Tada galima ir kvestionuoti jos buvusią svarbą ir įtaką. Šiuo metu, manyčiau, jei jau kalbate, mintis reiškiate ir rašote lietuvių kalba, yra amoralu sakyti, kad nuo to bus tik geriau, jei mūsų kalba išnyks. Nebus geriau. Tiesą sakant, niekas nežino ar bus geriau, ar bus blogiau. Tame ir yra svarbos. Duosiu tokį pavyzdį iš pirmos Lietuvos okupacijos. Dar 1939 Smetonos valdymo metais tūlas žmogelis ateina į kokį ten Lietuvos Respublikos Kauno Žemėtvarkos skyrių - viskas lietuviškai, susikalbėti eina, viskas suprantama. Tas pats tūlas žmogelis ateina 1940 metų birželio pabaigoje ir nustėra vietoje. Viskas rusiškai, su valdininkais nesusikalbėsi, Visa esmė ta, kad "tūlų žmogelių" yra daugiausiai pasaulyje ir kol kas jiems neparanku, kad kas nors pakeistų jų kalbą.

Jusu pavyzdyje per mazas laiko tarpas, tik 1 metai, tai yra drastiskas pasikeitimas. Lietuviu kalba blestu pamazu, prireiktu gal net 50 metu, kad pasidarytu tokia situacija kaip siame straipsnyje, sios kartos atstovai manau gana lengvai isisavins anglu kalba, todel nebutu tokio soko.