Hidrometeorologai: technologijos žmogaus nepakeis (0)
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai – 90 metų. Ta proga aptartos šios srities ateities perspektyvos ir žiniasklaidai papasakota meteorologų darbo specifika.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Meteorologijos stočių aikštelės visame pasaulyje tokios pačios. Jose matuojama dirvos giluminė ir jos paviršiaus temperatūra,saulėtumas, kritulių kiekis, oro temperatūra, stebima daug kitų atmosferos reiškinių. Antrą dešimtį Vilniaus Meteorologijos stotyje dirbantis Leonidas Babelčius sako, kad pastaruoju metu orų stebėtojo darbas labai keičiasi. Jei anksčiau eiti užrašyti duomenų reikėjo kas tris valandas 8 kartus per parą, tai dabar šis darbas kompiuterizuotas ir rodmenis užrašo specialūs davikliai.
„Darbo vistiek bus. Reikės koduoti, žiūrėti debesuotumą ir žiemos metu daryti sniego nuotraukas geologams. Vasaros metu reikia atlikti kitus svarbius stebėjimus. Darbo išties daug“, – sakė Vilniaus meteorologijos stoties viršininkas Leonidas Babelčius.
Mat pasakyti, kokie debesys dangumi plaukia, gali tik stebėtojas, atėjęs į aikštelę. Debesų formos jokia automatinė įranga nefiksuoja.
„Debesys parodo artėjančių oro masių tipus ir kaip keisis orai. Iš debesų formos galima spręsti, koks artėja frontas“, – aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vedėja Viktorija Čėglienė.
Užšifruoti duomenys iš Lietuvos meteorologinių, agrometeorologinių bei vandens matavimo stočių suplaukia specialius kompiuterius. Iš jų informacija keliauja į pasaulinį duomenų apsikeitimo banką, dalis perduodama dar ir Rusijai, Baltarusijai bei Latvijai. „Šios taip pat pasidalina Lietuvai aktualia informacija, pavyzdžiui apie Nemuną“, – tarpusavio bendradarbiavimo pavyzdį pateikė hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji informatikė Zita Derenčienė.
90-metį šiemet mininti Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pastaraisiais metais savo stebėjimų tinklą sparčiai modernizuoja. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje, ilgai delsus, jau pastatytas ir dvigubos poliarizacijos meteorologinis radijo lokatorius.
„Būtent 10 metų, nuo 2000-tųjų, kada buvo baigti radiolokaciniai stebėjimai, Lietuva Europoje buvo balta dėmė – mes neturėjome jokių radiolokacinių stebėjimų. O dabar, turėdami šį radarą, mes galėsime įsijungti į Europos radarų tinklą, į pasaulio šalių tinklą, į Baltijos šalių tinklą. Taip pat planuojame pastatyti vieną radijo lokatorių Vilniaus apylinkėse, kad jis apimtų visą Lietuvą“, – apie Lietuvos hidrometeorologijos praeitį ir ateitį kalbėjo hidrometeorologijos tarnybos direktorė Vida Augulienė
Dėl naujos technikos sinoptikų prognozės, sako, bus dar tikslenės. Nors sinoptikai jau ir dabar tvirtina,kad iš 100-to orų prognozių vienai parai nepasitvirtina vos 3.
Prie to pačio siūlome paskaityti straipsnį apie meteorologijos mokslo istoriją.
