Greitas gyvenimo tempas skurdina lietuvių kalbą

Kuri antraštė teisingesnė?

O tai gal mums daugiau iš kalbos ir nereikia, svarbu susišnekėti ir perduoti info. Ir nereikia ten įmantriai pinti liežuvį, nes nete galima smagiai ,,pasijuokti". Plius pasaulsi darosi vis labiau tarptautinis, tai su ta lietuvių kalba nesispeisi į kampą, tai nieko nusotabaus kad ji skursta, o gal teisingiau keičiasi.. Nes toki pat straipsnį msuėt galėjo parašyti ir mūsų proseneliai stebėdami kaip šneka jų vaikai ar anūkai.., kalba dinamiška.. Na ir patriotizmo gal stoka, nes bo jei į lietuvą ateina lenkas ar rusas, tai lietuvis greičiau išmoks jų kalbą ir su jais kalbėsis savo šalį jų kalba, nei jie išmoks lietuvių... Lietuvis ja utoks įspūdis gimė prisitaikyti ir išgyventi bet kokiomis sąlygomis..

nu ka visos kalbos laikui einant keitesi neiviena neisliko tokia pati taip pat ir lietuviu kalba turi keistis arba isnyks

Blogai kai lietuvių kalboje atsiranda tarptautinių žodžių- barbarizmų. Tada kiekvienas interpretuoja(perdaro) arba supranta skirtingai. Žodžiai tampa beprasmiais garsais.

Konkretus kalbos minimo kalbos išsikraipymo pavyzdys: nei lietuviškų raidžių, nei skyrybos ženklų... Skaityt sunku tokį tekstą...

Tai gal smegeneles letu apsuku, jei teksta be varneliu ir nosiniu sunku suskaityt? Nes zinai, paprastai zmones teksta gali perskaityti, net kai raides visiskai sumaisytos, tai jei net tokia smulkmena sunkumus kelia tai negerai, negerai... tl;dr - nedaryk is muses dramblio O mano nuomone, kalba yra irankis, ir kaip visi irankiai, jie yra keiciami ir tobulinami, pagal esama situacija ir reikalinguma.

Man atrodo kad sitie zmones gyvena pasaku pasaulyje, negi jie tikisi kad dabartiniai zmones kalbes tokia pacia 'turtinga' kalba kaip pries 100 ar 50 metu? Juk progreso nesustabdysi. Beto kas nusprendzia kad kalba yra reiksminga ar tobula? Ir jeigu jiems barbarizmai nereiksmingi, nereiskia kad kitiem barbarizmai neturi reiksmes... Beto mano nuomone, kad kalba sekmingai gyvuotu ir zmones ja puoseletu kalba turi buti draugiska, o ne atstumenti. Turiu omeny, nedaug uzsienieciu mokosi lietuviu, vien del to kad per daug sunki.. Kalbu is patirties, mano mergina yra brite.. Beto manau kad barbarizmai nedarko kalbos o ja tobulina... Ir sutinku su nuomone -kalba tik irankis..

Kalbos talibanas prabilo! Žmonės formuoja kalbą ir tik taip, kaip žmonės kalba ir yra kalba. Šiaip Daujotytei jau seniai seniai metas į pensiją, nes tokie straipsniai tik parodo, kaip ji atitrūkusi nuo gyvenimo, nuo žmonių, taigi ir nuo kalbos.

Apie tai, kaip kalba turėtų būti naudojama ir kurlink ji turėtų vystytis, spręsti turėtų kalbos specialistai, o ne beraščiai tinginiai mokyklinukai, kurie tikisi, kad taip lengviau bus parašyti lietuvių kalbos diktantą.

Tai tegu tada jie tarpusavyje ta savo dirbtinai sukurta kalba ir bendraują, o lietuviai bendraus lietuviškai. Nes lietuvių kalbą kuria ne kalbininkas, o lietuviai. Nes kalbininko sukurta kalba yra ne lietuvių, o kalbininkų kalba. Jei anksčiau kalba buvo turtingą, tai tegu pasako kaip prieš 100 metų lietuviai vadino kompiuterį, klaviatūra, televizorių ir visus kitus daiktus sukurtus po to kai to amžiaus žmonės numirė?

naujas daiktas, jam vienaip ar kitaip sugalvojamas naujas pavadinimas. Variantų, kaip pavadinti naują daiktą, yra daug, bet kraštutiniai yra du: 1. Pavadinti taip, kaip jis vadinasi kilmės šalyje (arba šalyje, iš kurios tas naujas daiktas atėjo į dabartinę šalį) 2. Pavadinti taip, kad jo paskirtis būtų aiški vien iš žodžio ir kitiems, vietos kalba kalbantiems. Taigi pirmu atveju „monitor“ vadiname „monitoriumi“, antru „vaizduokliu“. Žodį „printer“ pirmu atveju vadintume „printer“, antru „spausdintuvas“. Jei žmogus gerai žino kalbą, iš kurios pasiskolinamas/perimamas žodis - jam pirmas variantas gal net bus patogesnis. Jei žmogus žino tik savo kalbą (ar kitas užsienio kalbas), jam bus suprantamesnis antru variantu įvestas naujas terminas. (Nori tikėk, nori ne, bet anglų kalbos nežinantiems žmonėms, antru būdu sugalvoti žodžiai yra suprantamesni). P.S. Gal yra nežinančių, kad žodis „degtukai“ yra lygiai toks pat beveik šimto metų senumo „kalbininkų naujadaras“ (berods Jablonskio įvestas?), pakeitęs žodį „spičikai“. P.P.S. Naujus žodžius kuria nebūtinai kalbininkai, kuria/tvirtina/siūlo dažniausiai tos srities žinovai, o kalbininkai tik konsultuoja, ar naujadaras atitinka lietuvių kalbos žodžių darybos taisykles. Kaip pavyzdį gali stebėti linux vertimus (bent jau KDE).

Gerai paaiškinai Spausdintuvas man labiau priimtinas nei printeris, bet vaizduoklis man visai ne priimtinas. Monitorius daug geriau. Todėl sakyčiau kalbininkams reiktu per daug ne persistengti (ir kitiems kas tuos žodžius galvoja), o iš pradžių priimti kelis naujo daikto pavadinimus ir žiūrėti kuris iš jų visuomenėje labiau prigis. Nes dabar paskaičius straipsnius (ne tik ši) atrodo, kad jie nori įvesti diktatūra. Nes tiek monitorius, tiek vaizduoklis yra naujadarai realiai nepriklausantys lietuvių kalbai. Ir tik visuomenė gali nuspręsti kuris iš šių žodžių bus lietuviškas.

sveiki, as drisciau papriestarauti kai kuriais atvejais, knygos, gal ir taip, jos mus skatina palaikyti musu kalba, kas smugdo? zinoma ne ACTA bet ju igarsinimas, torentu igarsinimas, plius likusiu legaliu daugiabalsiu filmu igarsinimas, mes turime prisitaikyti prie kalbanciojo lupu judejomo todel ir prastinam zodyna. kas dar? sms, vadinamosiosios trumposios inutes, si zodi turetume vartoti, bet kodel mes turime vartoti jei reklamos kirejai ir reklamos agenturos nevartoja? taigi, bauskime tuos kas mus moko nevartpti lietuviu kalbi, stiprinkime istatimyni kapitala ir panasiai. taigi, mes kartu busime jega

Galima pasižiūrėti į kaimynės- Rusijos patirtį, nes aš iš tų, kurie beveik neišlenda iš rusiškų tinklalapių. Ten, nors visi kalba, kad Rusų kalba yra didelė ir galinga, pilna, net ir televizijoje, svetimybių. Beveik neišgirsi žodžio "Įkainiai", sakoma prais list. Be tokių žodžių, kurie seniai įsigaliojo, kadangi nebuvo atitikmens rusų kalboje, kaip kompiuteris,telefonas, Laisvai vartojami: kartridž, presing, nikneim, login, feis-kontrol, stop-list, kopyraiter, ir t.t. Tų žodžių prasmę galima rasti ne tarptautinių žodžių žodyne, o rusų. Mokslininkų yra nustatyta, kad kuo senesnė kalba, tuo ji sudėtingesnė, turi daugiau linksnių, galūnių, tuo ilgesni žodžiai. Lietuvių kalba yra unikali, kai kurie jos žodžiai panašūs į Indų kalbas, kurios buvo prieš Didįjį Tautų persikraustymą. Užsieniečiui, kuris nežino jos, kalbos skambesys yra labai gražus. Tuo tarpu anglų kalba yra jauna, jos žodžiai trumpesni, dažnai vienskiemeniai, yra skurdesnė, todėl sudurtinis žodis, kaip prais- list, lietuviškai verčiamas, kaip kainynas, turi vienu skiemeniu daugiau. Galima paklausti savęs, ar daug gyvenimo sekundžių galima sutaupyti, tariant trumpesnį žodį? O tie, kurie rašo lotyniškuoju raidynu, ir be kablelių ir kitų ženklų, tai paprasčiausiai nežino gimtosios kalbos gramatikos, ir tikisi, kad juos supras teisingai, kai rašo miliu. Ir suprask, ar jis myli, ar nurodo atstumą.

to rimasD: bukit malonus, kalbekit tik uz save ir visu nekiskit in viena kurpaliu...

To griugriu: Ar nesimato, kad aš apie save ir rašau?

gal rimtai nustokime badyti i kitus pirstais, kad tai nors pasimokykime is saves, mes tiek saugojom savo kalba anksciau kad zudavom del jos, kuris pasiryzes zuti del Lietuvos kalbos??? dabar visi reksite, kad taip, as!!! ar tikite savimi kad tikrai tai darysite? as kazkodel abejoju... pirma paziurekime i save, paskui i kitus, bet tada kada galesime pasakyti kad jie turi lygiuotis i mus, asciu uz demesi

“?

...žmogau, bet tu visiškas beraštis.

kai tik kalba pakrypsta apie musu lietuviu kalba, taip jau ir is anksto galima numanyti didele ir arsia diskusija. Dabar as noreciau isskirti kelis dalykus, pirmiausia tai naujadarus. taigi, negi niekas niekada nesusimaste apie naujadarus, kad kalbos, pvz anglu, is kuriu jie atejo, yra skurdesnes ir turimas naujas zodis is tiesu praturtina kalba daug labiau nei kazkoks sudurtinis zodis kuris gali tureti kelias reiskmes realiai. Taigi kalba kuria turime vystesi tukstancius metu, kam dabar trukdyti tam naturaliam jos vystimuisi? Aisku galime bedavoti, bet ir senoliai iskart po ruso labai bedavojosi kad prie ruso geriau buvo. Nors realiai net nesuprato kodel, turiu omenyje sistemas kaip komunizmas ar kapitalizmas. Dauguma ju net nesuprato kad Rusijoje zlugo komunizmas, bet tiesiog norejo to kas buvo, neatsizvelgdami i tai ar tai buvo imanoma apskritai ir ar tai tikrai geriausia. Todel man atrodo kad dauguma kalbos gyneju elgiasi kaip tie seni zmones, kurie ruso ilgejosi, kad nesupranta tikrosios situacijos, bet tiesiog ilgisi savo senuju taisykliu, kurios yra nepakeiciamos ir nesvarbu kada jos atsirodo, ju reikia laikytis, bet tik ne nauju!