Kaip žmogus pakeitė Žemės veidą (Video) (0)
Žemė iš kosmoso atrodo tyra ir nepaliesta civilizacijos. Tačiau tik tada, kai žvelgi į apšviestąją jos pusę. Nakties sutemų gaubiamose Žemės teritorijose vaizdas iš kosmoso – kardinaliai kitoks. Trumpame filme „Antropocenas“ („Anthropocene“) pribloškiamai iliustruojama, kaip žmonija pakeitė gimtosios planetos veidą, nutiesdama sausumos, jūros ar oro kelius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
F. Farando skaičiavimu, maždaug 3 % Žemės paviršiaus (tai prilygsta Indijos valstybės teritorijai) yra padengti kelių asfaltu ar betonu. Jungtinių Tautų (JT) Populiacijos fondas tik ką paskelbė, jog iki šių metų spalio 31 d. Žemėje žmonių bus vienu milijardu daugiau nei jų buvo 1999 m. JT vertinimu, planetos paviršiumi šiuo metu judantys žmonės sudaro apie 6 % visų kada nors Žemėje gimusių žmonių.
„Šie skaičiai vaizdžiai iliustruoja kai kuriuos globalinės žmonijos veiklos aspektus, – atkreipia dėmesį Monrealyje gyvenantis 34 m. F. Farandas. – Šiame vaizdo klipe matome viską: asfaltuotus ir neasfaltuotus kelius, šviesos taršą, geležinkelius, elektros perdavimo linijas. Filmas atskleidžia, kiek yra išsiplėtusi žmonijos civilizacija, taip pat jos išsikerojimo struktūrą ir poveikį planetai.“ F. Farandas vizualizacijų ėmėsi, siekdamas efektyviau perteikti savo idėjas pasaulio gyventojams. „Aš maniau, jog globaliniai vaizdai, iliustruojantys, kokias teritorijas yra kolonizavusi, savo poreikiams prisitaikiusi ir pakeitusi žmonija, bus pats stipriausias signalas mums visiems. Pradėjau kaupti duomenis iš gausybės šaltinių ir ieškoti būdų, kaip juos sujungti. Įspūdingų panoramų esame matę fantastiniuose filmuose, tačiau tikroviškų Žemės vizualizacijų taip ir nebuvau matęs. Tad ir pamaniau – kodėl to nepadarius?“ F. Farandas į žmonijos palikimą žiūri pozityviai.
„Dabartinė globalinė civilizacija yra milijardų praeityje plušėjusių žmonių darbo vaisius, – pažymi antropologas. – Visam tam sukurti reikėjo milžiniškų pastangų, daugybės sėkmių ir nesėkmių – taip pat ir karų, išradimų, mainų, krizių, sociotechnologinių pokyčių. XXI a. pradžios pasaulis – vadinamosios „Didžiosios Akceleracijos“ epochos rezultatas. Epochos, kurios metu įvyko sparčiausios istorijoje žmonių santykio su supančiu pasauliu transformacijos.“
„Daugelis dabartinių žmonijos veiklų pradžią gavo maždaug XX a. viduryje ir amžiui baigiantis progresavo neregėtu tempu. Šie vaizdo kadrai – tam, kad geriau įsisąmonintume. Aš manau, mūsų pareiga – neprarasti optimizmo.“