Kitoks pasaulio žemėlapis: maisto išteklių rezervai (Foto) (0)
2000 metais visame pasaulyje buvo maždaug 15 mln. kv. km pasėlių ir 28 mln. kv. km ganyklų – tai atsispindi dviejuose pagrindiniuose žemėlapiuose. Šie plotai sudarė atitinkamai 12 proc. ir 22 proc. viso ledynų nedengiamo žemės paviršiaus, rodo geografinio žemės ūkio plotų pasiskirstymo pasaulyje tyrimas, kuris 2008 metais buvo paskelbtas žurnale „Global Biogeochemical Cycles“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemės ūkis dramatiškai pakeitė mūsų planetos žemės paviršių, šio tyrimo įvade tvirtina autoriai. Tačiau žemės ūkio plotai žmonijai yra itin reikšmingi: jie ne tik užtikrina pragyvenimo šaltinį daugumai žmonių, bet ir išmaitina vis dar augančią pasaulio populiaciją. Kur šioms erdvėms iškyla pavojus, ten įsiplieskia potencialūs konfliktai.
„Mes aiškiai žinome, jog karus sukelia nelygybė dėl maisto, vandens ir energijos išteklių“, - sakė Jungtinių Tautų (JT) specialusis atstovas mitybos ir aprūpinimo maistu klausimais Davidas Nabarro, dalyvavęs rengiant vieną BBC ataskaitą. Kai neįprastos gamtinės stichijos sukelia grėsmę žemės ūkio produkcijai, iš karto pradeda kilti maisto kainos, dėl kurių labiausiai nukenčia vargingiausieji.
Klimato kaita ir aprūpinimas maistu
Dėl šios priežasties klimato kaita ir aprūpinimas maistu yra svarbūs klausimai, kuriant tvarios žmonijos ateities strategijas. JT Maisto ir žemės ūkio produktų organizacijos (FAO) programoje nurodoma, kad nors turtingesnės šalys nukentės mažiau, žmonijos pažeidžiamumas dėl maisto trūkumo yra pasaulinė problema: „Mažas pajamas gaunantys žmonės visur, o ypač urbanistiniuose rajonuose, dėl prarastų lėšų ir adekvačios draudimo apsaugos trūkumo susidurs su maisto stokos grėsme. Tai gali paskatinti pažeidžiamų vietų pokyčius tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse“.
Geografija gali svariai prisidėti analizuojant pasaulinio atšilimo bei klimato kaitos poveikį įvairioms planetoms sritims bei maisto sistemoms. Per 48-ąjį kasmetinį Britanijos kartografų draugijos suvažiavimą Londone buvo pristatyti žemės ūkio zonų žemėlapiai, sudaryti pagal Benjamino D. Hennigo išvystytą tinklinės kartografijos metodą. Pirmieji du žemėlapiai leidžia naujai pažvelgti į pasaulines maisto zonas, kurios buvo pavaizduotos remiantis aukščiau minėto tyrimo duomenimis.
Tiek pasėlių, tiek ganyklų plotai sudaro tik nedidelę dalį visos pasaulio teritorijos, siekiančios maždaug 149 mln. kv. km. Tačiau jie tampa partys svarbiausi, kai pradedame kalbėti apie aprūpinimą maistu. Šie žemėlapiai yra tik pradžia, pradedant naudoti įvairias kartografines prieigas nagrinėjant aplinkos grėsmių ir aprūpinimo maistu tarpusavio sąryšius. Žemėlapiai – čia pavaizduoti su topografiniu sluoksniu – turi ir daugiau analitinių galimybių ir leidžia pavaizduoti bet kokią kitą su tuo susijusią geoerdvinę informaciją (vadinasi, leidžia pavaizduoti šių žemės ūkio zonų ir kitų problemų sąryšius). Topografija atspindi (jau žinomą) santykį tarp žemės ūkio zonų pasiskirstymo ir aukščio.
Vandens trūkumas ir maisto gamyba
Galime eiti toliau ir paliesti intensyviai aptarinėjamą vandens trūkumo ir maisto gamybos klausimą. 2010 metais paskelbtas vienas tyrimas išryškino grėsmes gėlo vandens ištekliams. Žinoti šias grėsmes itin svarbu ne tik dėl to, kad žmonijai reikalingas gėlas vanduo, bet ir tam, kad gėlu vandeniu ateityje būtų aprūpinti ūkiai ir maisto gamybos pramonė.
Pažvelgę į žemės ūkio plotų ir aprūpinimo vandeniu santykį, galime identifikuoti pavojuje atsidūrusius regionus ir suteikti pagrindą ieškant būdų, kaip užkirsti kelią šiems pavojams.
Tolesni žemėlapiai vaizduoja įvairių aprūpinimo vandeniu tyrimo komponentų ir žemės ūkio zonų sąryšį: dėmesys skiriamas pavojams, kurie iškilę aprūpinimui tekančiu gėlu vandeniu ir biologinei upių įvairovei, ir tai tėra vieni iš daugelio aspektų, kuriais nagrinėjamos vandens problemos dirbamose žemėse.
Galbūt žmonija nebus pastūmėta į vegetarizmą, kaip neseniai gąsdino spaudos antraštės. Tačiau mes turime geriau suprasti, kokios grėsmės yra iškilusios maisto gamybai ir kaip mes galime jų išvengti. Tai tėra maža dalis kelyje į tvarią žmonijos ateitį, tačiau ne mažiau svarbu, kad atkreiptume dėmesį ir savo pačių gyvenimo būdą – vartojimą ir atliekas, kurios atsiranda dėl mūsų, ir (ne)lygų maisto pasiskirstymą, kurio aplinkui būna kur kas daugiau negu mums atrodo. Pasaulinis aprūpinimas maistu kintant klimatui yra iššūkis, bet jis nebus išspręstas, jeigu prieš jį užmerksime akis.
Maži pastebėjimai
Šie žemėlapiai yra tik maža teminė įžvalga į čia iškeltus klausimus. Jie nepateikia pasaulinių perspektyvų, ir sprendimus reikės rasti nustačius santykius visose geografinėse skalėse. Tačiau jie demonstruoja tokių alternatyvių žemėlapių galimybes, be to, bendrai parodo, kaip galima išnaudoti Geografinės informacijos sistemas (GIS) ir vizualizavimo technologijas, plečiant supratimą sudėtingais klausimais. Didelę dalį mūsų supratimo sudaro vizualinė informacija, kurią mes ne visada įsisaviname, kai pasitelkiame įprastas kartografines priemones.
