Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J. Jablonskis?

Aš neneigiu, kad barbarizmų yra visose tarmėse. Aš teigiu, kad dzūkų, palyginus su kitomis, jų yra daug. Tai susiklostė dėl to, kad Dzūkija arti Baltarusijos sienos. Nenoriu ko nors įžeisti ar sumenkinti Dzūkijos, tačiau tas kraštas prieš karą buvo labiau archaiškas, galbūt lengviau pasidavė įtakai nei, tarkime, Užnemunė, kurioje labiau vystėsi mokslas, inteligentija. Žvelgiant dar giliau, Užnemunė (kartu ir Suvalkija), esant geresnėms gamtinėms sąlygoms (derlingesnė žemė) bei geopolitinėms aplinkybėms (stipresnė Vokietijos įtaka, dabar tiksliai jau nepamenu, bet Užnemunė lyg ir vėliau atititeko carinei Rusijai), labiau prasigyveno, todėl ir mokslui skyrė daugiau dėmesio. Tais laikais dėmesys mokslui neabejotinai buvo susijęs su gerbūviu. Visa tai ir lėmė, kad sunorminta buvo pagal suvalkiečius.

Kalba kaip ir viskas kita siam pasaulyje - evoliucinuoja. Todel niekaip nesuprantu as tu kalbininku rekimu kad kalba mirsta ar kalba yra zudoma. Nei vieno, nei kito - tai evoliucija. Pagrindinis kalbos principas yra perduoti informacija taip kad gaunantysis ja suprastu. Kol tai vyksta, nematau as problemos su angliskais ar rusiskais zodziais. Juolabiau negalvokit kad anglu ir rusu kalbos vietoj stovi ir jos yra kazkoks benchmark'as. Jos taipogi aktyviai keiciasi.

Kalba evoliucionuoja, straipsnyje to ir neneigiama. Kalbininkai supranta kalbos pokyčius, tačiau visai logiška, kad pokyčiai būtų kažkiek kontroliuojami ir kryptingai valdomi. Palikus viską savieigai, kalba išsigimtų ir greičiausia išnyktų. Arba turėtume dar vieną Babilono bokštą. Grubiai būtų galima palyginti su KET. Galėtume važiavimą taip pat palikti savieigai, stipriausių ir greičiausių automobilių pergalei, bet to nedarome. Galbūt tuomet keliuose tikrai būtų karas ir nugalėtų tankai Šiame pasaulyje nieko negalime palikti savieigai ar natūraliai evoliucijai. Taip negali būti nei visiškai laisvos rinkos, nei kalbos evoliucijos. Kadangi žmogus - bendruomeninis gyvūnas, natūraliai atsiranda visai bendruomenei priimtinos taisyklės ar normos. Kaip kalba evoliucionuoja pavyzdžiu galėtų būti ir Vilniuje bei jo rajonuose gyvenantys vadinamieji "tuteišai". Sakinyje keli žodžiai lenkiški, vienas kitas lietuviškas neaiškiu linksniu, koks nors išsigimęs rusiškas žodis (dažniausia turkiškos kilmės keiksmažodis) ir dar koks baltarusiškas. Darbe daug tenka tokių kratinių girdėti, meistriškai sakinyje įvyksta daug persijungimų iš vienos kalbos į kitą, informacija kaip ir perduodama, suprasti įmanoma, tačiau ar tai geras kelias? Ar gali būti gražūs tokios kalbos literatūros kūriniai, poezija, dainos? Aš taip nemanau...

Iki Jablonskio neišniko, tai jau tikrai neišnyktu, nebent jei kalbininkai jos nepadarys labai GRAŽIOS ir istoriškai vertingos, bet nenaudingos. Dabartinė situacija su lietuvių kalba yra katastrofa. Tai įrodė visuotiniai lietuvių kalbos diktantai. Jie parodė, kad kalba yra tokia sudėtinga, kad normaliems žmonėms neišeina parašyti be klaidų, juk diktantu nerašo analfabetai, vadinasi kažkas negerai ne su žmonėmis, o su kalba, ji manau nebetinka šiandienai. Tuomet kaip su užsieniečiais, jie tikrai jos neišmoks ir mišrios šeimos irgi neišmokys savo vaikų. Kol mes vietoje tarptautiškai suprantamų žodžių, kaip "printeris" išradinėsime spausdintuvus. Pažiūrėkime į lietuvišku mėnesių pavadinimus, juk tai Jablonskio iš pilvo ištrauktas tarptautiškai nesuprantamu žodžių kratinys, nors nei lietuviai sukūrė tokį kalendoriu, nei jį naudojo, o kaip radėjo naudoti iki Jablonskio naudojo tarptautinius pavadinimus. O kur čia evoliucija?

Idealiu atveju būtų šaunu, jei visi kalbėtų viena kalba. Tai būtų ekonomiškai naudingiausia. Bet ne viskas tik pinigais ir nauda matuojama. Iškeliamas identiteto, saviraiškos, išskirtinumo klausimas. Juk visi nori būti išskirtiniais, unikaliais. Balansą tarp lietuviškų ir tarptautinių terminų visada sunku surasti. Bet reikia džiaugtis, kad mūsų kalba tokia spalvinga, lanksti, toks gausus žodynas (kiek ten tomų sudaro DLKŽ?), nes dėl to praplečiamos mūsų saviraiškos galimybės. Pvz. man labiau patinka kokį nors reiškinį ar daiktą įvardinti konkrečiai, o ne kaip anglų k. vienas žodis turi krūvą reikšmių, kurių be konteksto nesuprasi. Pvz. žydras dangus, mėlynas ar liūdnas

Kad senelis nesuprastų dabartinės kalbos - geras ženklas, nes jei kalba per tiek metų nepakistų - ji būtų mirusi Ir skirkite oficialią rašytinę kalbą nuo buitinės. http://youtu.be/UmvOgW6iV2s ! Sveikatos apsaugos ministerija įspėja kalbainius, kad pateiktame vaizdelyje daug nelietuviškų žodžių. Langų pravėrimas sumažins riziką perkaisti nuo pykčio priepolio.

Iki Jablonskio nenumirė ir žmonės suprato ką kalba senoliai ir atvirkščiai. Taip, kaip gamta apsieitu be medžiotojų (nors jiems taip neatrodo), tai ir kalba be "kalbajobų" https://www.google.com/search?client=ub ... 8&oe=utf-8 apsieitu drąsiai.

. Kaip TCP/IP Tarp kitko kinai, indai turi po kelias normines kalbas viena senoviškesnė kita naujasnė ir tai nėra kokia problema.

Jie turi didesnių problemų - kaip išmokti tuos dešimtis tūkstančių hieroglifų kiekvienam skirtingam žodžiui Kažin, kodėl jie nesupaprastina savo kalbos. Ar tie keli milijardai kinų nesupranta, kad lotyniški rašmenys būtų jiems išeitis? Taip pat įdomu, ar jų moksleivių ir studentų raštingumo lygis suprastėjo.