Geochemikai iš Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos 410 – 660 km gylyje po Žemės paviršiumi aptiko Archėjaus eono (2,7 mlrd. metų) vandenyną, savo dydžiu kelis kartus pranokstantį Ramųjį vandenyną. Mokslininkų tyrinėjimai pristatomi žurnale „Nature“, rašo lenta.ru.

Milžiniškas vandenynas yra po Žemės pluta ir susiformavo gilioje senovėje, veikiamas aukšto slėgio ir temperatūros (1530 laipsnių karščio pagal Celcijų). Jo vanduo yra virtęs kristaline mineralų struktūra.

Savo išvadas mokslininkai padarė ištyrę sukietėjusius lavos srautus. Šie mineralai buvo aptikti Kanados teritorijoje. Tai komatito lydalai, įstrigę olivine. Mėginių, kurie beveik nepakitę išliko nuo senovės, analizė (t.y. juose esančių vandens ir cerio kiekių analizė) leido mokslininkams įvertinti vandens išteklius po Žeme.

Mokslininkai jau anksčiau įtarė, kad po Žemės paviršiumi gali egzistuoti požeminis vandenynas. Dabar atlikti tyrimai leido įvertinti jo dydį ir patvirtinti jo egzistavimą. Labiausiai tikėtina, kad požeminis vandenynas atsirado pradiniuose planetos formavimosi etapuose.

Tyrimą atliko Rusijos mokslų akademijos Vladimiro Vernandsko geochemijos ir analitinės chemijos instituto mokslininkai Aleksandras Soboliovas, Jevgenijus Asafovas, Valentina Batanova, Maksimas Portniaginas ir Stepanas Krašeninikovas. A. Soboliovas ir V. Batanova (kartu su Nicholas Arndtu) taip pat dirba Prancūzijos Grenoblio universitete, M. Portniaginas – vandenynų tyrinėjimo centre GEOMAR (Vokietija), o Dieter Garbe – Schonberg – Vokietijos Kylio universitete.

Komentarai (5)