[Išsami tema] Diena, kai pirmą kartą per 10 000 metų visiškai išdžiūvo Niagaros krioklys: po titaniškų pastangų, laukė kraupūs radiniai (Foto, Video) ()
1969 m. kelis mėnesius Amerikos krioklys, vienas iš trijų sudarančių Niagaros krioklius, beveik visiškai išdžiūvo. Kas nutiko?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Niagaros krioklys susideda iš Pasagos krioklio (kurio 90 proc. priklauso Kanadai), Amerikos krioklio (JAV pusėje) ir Nuotakos šydo krioklio (taip pat JAV).
Pasagos krioklys yra apie 57 m aukščio, o Amerikos krioklio aukštis svyruoja nuo 21 iki 30 m, nes jo pagrinde yra didžiulių riedulių. Didesnis Pasagos krioklys yra apie 790 m pločio, o Amerikos krioklys – 320 m. Atstumas tarp dviejų krioklių yra apie vieną kilometrą. Vidutinis metinis krioklių debitas yra 2400 m³ per sekundę.
Amerikos krioklys yra atpažįstamas iš didžiulės uolienų krūvos, esančio pagrinde, dėl daugybės natūralių nuošliaužų. Septintojo dešimtmečio pabaigoje didėjo susirūpinimas, kad tolesnės nuošliaužos gali visiškai sunaikinti krioklį.
Jungtinė Amerikos ir Kanados komisija, norėdama ištirti geologinę krioklių sudėtį ir išvengti jų galimo sunaikinimo, nusprendė krioklius nusausinti penkiems mėnesiams.
Atliekant šią milžinišką užduotį, per tris 1969 m. birželio dienas daugiau nei 1200 sunkvežimių išvertė beveik 28 000 tonų uolienų ir užtvėrė krioklį, nukreipdami Niagaros upės tėkmę nuo Amerikos krioklių link daug didesnio Pasagos krioklio.
Pirmą kartą per 10 000 metų – nuo krioklių susiformavimo po paskutinio ledynmečio – Amerikos krioklys buvo beveik visiškai sausas. Išdžiūvus srovei, darbo ėmėsi JAV armijos inžinierių korpusas (USACE).
Tęsinys kitame puslapyje:
Nusausinus krioklį, laukė netikėtas kraupus atradimas – buvo rasti seniai nusižudžiusių dviejų žmonių kūnai.
Vienas iš jų moters, dėvinčios auksinę apyrankę, kurios viduje buvo tragiškas užrašas – „Nepamiršk manęs“.
Kai inžinieriai nusileido į upės vagą, norėdami nustatyti ir ištirti uolienų įtempius, įtrūkius ir spaudimą, susijaudinę turistai šliaužiojo po sausą plotą, rinkdami prieš dešimtmečius į vandenį įmestas monetas.
Buvo pastatyti prietaisai, skirti stebėti uolienų judėjimą keliose vietose.
Sumontuoti plieniniai varžtai ir kabeliai, skirti stabilizuoti uolienas aplink Luna salą ir Nuotakos šydo krioklį.
Taip pat buvo išgręžtos drenažo skylės, kad keliose vietose sumažėtų hidrostatinis slėgis.
Krioklio pagrinde susikaupusias uolienas buvo nuspręsta palikti ten, kur jos guli.
Nors inžinieriai nusprendė, kad būtų įmanoma jas pašalinti, jie sutiko, kad tai būtų tik pastangų švaistymas, siekiant grynai estetinio tikslo.
Atlikus visus darbus, 1969 m. lapkritį damba (koferis) buvo lėtai pašalinta ir Amerikos krioklys vėl suriaumojo.
