Kodėl Puerto Rikas nėra JAV valstija. Kaip bus ateityje? (Foto, Video) ()
Kaip JAV teritorija, Puerto Rikas nėra nei JAV valstija, nei nepriklausoma šalis, o politika dėl jo statuso išlieka sudėtinga. Ar ateityje jis galėtų tapti 51-ąja Jungtinių Valstijų valstija ir ką apie tai mano patys puertorikiečiai?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įsikūręs apie 1600 km į pietryčius nuo Floridos, Puerto Rikas yra Karibų salynas, turintis sudėtingą kolonijinę istoriją ir politinį statusą.
Kaip JAV teritorija, 3,2 milijono Puerto Riko gyventojų yra JAV piliečiai. Tačiau, nepaisant JAV federalinių įstatymų, salose gyvenantys puertorikiečiai negali balsuoti prezidento rinkimuose ir jiems trūksta atstovavimo balsuojant Kongrese. Kaip JAV teritorija, ji nėra nei valstija, nei nepriklausoma šalis.
Ispanijos kolonializmas
Kai 1493 m. lapkričio 19 d. Puerto Riko vakarinėje pakrantėje išsilaipino Kristupas Kolumbas, saloje gyveno vietinė Tainos tauta, kuri salą vadino Borikén.
Kolumbas greitai paskelbė salą Ispanijos valda ir pavadino ją San Chuano Bautista. 400 metų Puerto Rikas buvo valdomas Ispanijos kolonijinės valdžios. Per tą laiką sala patyrė didžiulį skurdo, represijų ir mokesčių lygį.
XIX amžiaus viduryje pavargę puertorikiečiai pradėjo maištauti. 1868 m. šimtai nepriklausomybę palaikančių puertorikiečių bandė sukilti kalnų miestelyje Larese.
Nors Ispanijos kariuomenė numalšino sukilimą, tai buvo lūžis salos istorijoje. Gimė nacionalinės politinės partijos, buvo panaikinta vergija ir Ispanija pradėjo suteikti Puerto Rikui tam tikrą autonomiją.
Tačiau santykinio suvereniteto dešimtmečiai baigėsi 1898 m., kai JAV paskelbė karą Ispanijai.
1898 m. liepos 25 d. JAV kariai įsiveržė į Puerto Riką ir užėmė jį trumpo Ispanijos ir Amerikos karo metu. Kai gruodį buvo pasirašyta Paryžiaus sutartis, užbaigusi karą, Ispanija atidavė Puerto Riką JAV.
Tapimas JAV teritorija
Puerto Riką valdant Jungtinėms Valstijoms, saloje buvo įsteigta karinė vyriausybė – ji valdė teritoriją iki 1900 m. balandžio 12 d., kai pagal Forakerio įstatymą buvo sukurta civilinė vyriausybė.
Iki XX amžiaus JAV vyriausybė suteikė valstybingumą žemėms, kurias ji įgijo, nes ji daugiausia plėtėsi į vakarus ir į pietus Amerikos žemyne. Tačiau Puerto Rikui buvo paskirtas „neorganizuotos teritorijos“ statusas.
Kaip teigia Kolumbijos teisės mokyklos teisės istorijos profesorė Christina D. Ponsa-Kraus, kai kurie Amerikos įstatymų leidėjai baiminosi, kad šalies rasė susimaišys tarp baltųjų amerikiečių gretimose JAV ir juodaodžių bei rudųjų puertorikiečių, jei Puerto Rikas būtų pripažintas valstija.
Puerto Rikos gyventojai apsiribojo ribota savivalda – vadovaujami JAV paskirto gubernatoriaus – ir neturėjo JAV pilietybės.
Nepriklausomybę palaikantys judėjimai saloje ir toliau reikalavo autonomijos. Siekdama numalšinti įtampą, 1917 m. JAV priėmė Joneso-Shafrotho įstatymą, kuris daugumai Puerto Riko gyventojų suteikė JAV pilietybę, tačiau su tam tikrais apribojimais.
Pagal aktą buvo įsteigtas senatas ir suteikta teisės aktų leidimo teisė; tačiau JAV prezidentas ir Kongresas dar turėjo teisę vetuoti Puerto Riko įstatymus.
Tuo tarpu Atrankinės tarnybos įstatymas reikalavo, kad vyrai JAV, įskaitant Puerto Riką, užsiregistruotų karinei tarnybai. Pirmojo pasaulinio karo metu beveik 20 000 puertorikiečių vyrų kovojo JAV vardu.
Tęsinys kitame puslapyje:
Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, 1950 m., Jungtinės Valstijos leido Puerto Rikui parengti konstituciją, jei tik ji nepakeis savo teritorinio statuso ir nustatė respublikinę vyriausybės formą bei teisių bilį.
Po to, kai Puerto Riko įstatymų leidėjai surengė konstitucinį suvažiavimą konstitucijai parengti, 1952 m. ją patvirtino JAV prezidentas Harry S. Trumanas ir Kongresas. Pagal naująją konstituciją Puerto Rikas tapo Puerto Riko Sandrauga.
Sandrauga prieš laisvą asocijuotą valstybę
Praėjus dešimtmečiams po Sandraugos statuso priėmimo, lieka painiavos dėl to, ką reiškia ši klasifikacija. Ankstyvieji 1952 m. konstitucijos priėmėjai tikėjo, kad šis paskyrimas suteiks Puerto Rikui ypatingą teisinį statusą, kuris nebuvo valstija, nepriklausoma šalis ar teritorija.
Jie manė, kad dėl to, kad sala turėjo išrinktą savivaldą ir konstituciją, ji nebėra kolonija. Tačiau Ponsa-Kraus ir kiti konstitucijos tyrinėtojai tvirtina, kad kadangi JAV Kongresas turi galią Puerto Riko vyriausybei, jis vis dar yra pavaldus JAV ir taip veiksmingai išlieka kolonijinė teritorija, nepaisant jos sandraugos statuso.
Dar labiau apsunkinantis statuso klausimą, oficialus Puerto Riko pavadinimas ispanų kalba skiriasi nuo pavadinimo anglų kalba.
Ispanų kalba teritorija vadinama el Estado Libre Asociado de Puerto Rico, o tai reiškia laisvai asocijuotą valstybę. Pagal tarptautinę teisę laisva asocijuota valstybė yra nepriklausoma šalis, kuri pagal sutartį sustiprino ryšius su kita šalimi. Tai taip pat klaidinga, nes Puerto Rikas nėra nepriklausoma šalis, o JAV teritorija.
Puerto Riko ateitis
Šimtus metų Puerto Riko gyventojai kovojo dėl salyno dekolonizavimo. Tačiau jau seniai nesutariama dėl geriausio šios problemos sprendimo būdo: valstybingumo, sustiprinto sandraugos statuso (kai Puerto Rikas vis dar palaiko santykius su JAV, tačiau suteikiama daugiau autonomijos) ar nepriklausomybės.
Pasak Ponsa-Kraus, teisinis procesas, leidžiantis tapti Puerto Rikui JAV valstija, užtruktų tik kelis žingsnius: teritorija priima konstituciją, Kongresas ją patvirtina (ir gali nustatyti būsimai valstijai papildomų sąlygų, kad ji būtų suderinta su didesne JAV federalistine struktūra), o tada Kongresas priima teisės aktus, kuriais teritorija pripažįstama JAV valstija.
Panašiai ir paprastais teisės aktais Kongresas gali užtikrinti teritorijos nepriklausomybę. Nepaisant konstitucinio ir teisinio paprastumo, politika daro procesą sudėtingą.
2020-ųjų lapkritį puertorikiečiai balsavo neprivalomame referendume dėl tapimo JAV valstija. Apie 53 procentai Puerto Rikos gyventojų pasisakė už valstijos statusą, o 47 proc. atmetė pasiūlymą.
Tačiau referendume balsavo tik 55 procentai puertorikiečių. Tapimo valstija šalininkai rezultatus vertino kaip įrodymą, kad dauguma puertorikiečių nori, kad teritorija būtų priimta į JAV sąungą, tačiau oponentai suabejojo balsų pagrįstumu, nes referendumai yra neįpareigojantys, dažnai skatinami tik valstijos statusą palaikančios partijos ir apima tik pusės puertorikiečių nuomonę.
