Ar pastaruoju metu žiūrėjote į tarptautinius laimingiausių pasaulio šalių reitingus?

Subjektyvus šalies laimės lygio matavimas tapo tarptautinėmis varžytuvėmis. Žmonės su susidomėjimu (ir šiek tiek pavydu) žiūri į tokias šalis kaip Danija, kuri nuolat pirmauja pasaulio laimės reitinguose.

Tai taip pat paskatino kitas šalis praktikuoti Danijos gyvenimo būdą, dar vadinamą „hygge“. Jei tik galėtume savo gyvenimui suteikti daugiau jaukumo, galbūt būtume laimingi kaip danai!

Bet ar gyventi vienoje iš laimingiausių pasaulio šalių yra viskas, ko reikia? Kas nutiks, jeigu jums sunku rasti ar išlaikyti laimę (tariamai) laimingų žmonių apsuptyje?

Mokslininkai naujame tyrime, paskelbtame „Scientific Reports“, nustatė, kad laimingiausiose šalyse žmonės yra labiau linkę jaustis prastai dėl visuomenės spaudimo būti laimingais.

Taigi, paradoksalu: rodos gyventi tokiose laimingose šalyse turėtų būti gera, bet rezultatas gali būti priešingas.

Plėtė paiešką

Keletą metų mokslininkai tyrinėjo, kokį socialinį spaudimą gali jausti žmonės, norėdami patirti teigiamas emocijas ir vengti neigiamų.

Apie šį spaudimą taip pat pranešama tokiais kanalais kaip socialinė žiniasklaida, savipagalbos knygos ir reklama. Galiausiai žmonės išsiugdo jausmą, kokias emocijas vertina (ar nevertina) aplinkiniai.

Ironiška tai, kad ankstesni tyrimai parodė, jog kuo daugiau žmonių patiria spaudimą jaustis laimingiems, o ne liūdėti, tuo labiau jie linkę patirti depresiją.

Nors šis ankstesnis tyrimas daugiausia buvo skirtas žmonėms, gyvenantiems Australijoje ar JAV, mokslininkams buvo įdomu sužinoti, ar šis poveikis gali būti akivaizdus ir kitose šalyse.

Naujausiame tyrime apklausti 7 443 žmonės iš 40 šalių dėl jų emocinės gerovės, pasitenkinimo gyvenimu (kognityvinė gerovė) ir nusiskundimų dėl nuotaikos (klinikinė gerovė). Tada tyrėjai įvertino tai su jų suvokimu apie socialinį spaudimą jaustis teigiamai.

Tai, ką rado tyrėjai, patvirtino jų ankstesnes išvadas. Visame pasaulyje, kai žmonės praneša, kad jaučia spaudimą patirti laimę ir vengti liūdesio, jie yra linkę patirti psichinės sveikatos trūkumą. T.  y. jie patiria mažesnį pasitenkinimą savo gyvenimu, patiria daugiau neigiamų emocijų, mažiau teigiamų emocijų ir didesnį depresijos, nerimo ir streso lygį.

Įdomu tai, kad pasaulinė tiriamųjų imtis leido tyrėjams peržengti ankstesnį darbą ir ištirti, ar šie santykiai skiriasi įvairiose šalyse. Ar yra šalių, kuriose šie santykiai ypač stiprūs? Ir jei taip, kodėl taip gali būti?

Nevienoda problema

Norėdami tai ištirti, mokslininkai gavo duomenis apie kiekvieną iš 40 šalių iš Pasaulio laimės indekso, kurį surinko „Gallup World Poll“. Šis indeksas pagrįstas subjektyviais didelio masto reprezentatyvių nacionalinių imčių laimės įvertinimais.

Tai leido nustatyti, kaip bendra tautos laimė, taigi ir socialinis spaudimas asmenims būti laimingiems, gali paveikti asmenų gerovę.

Mokslininkai pastebėjo, kad santykiai iš tiesų pasikeitė ir buvo stipresni šalyse, kurios pasaulio laimės indekse užėmė aukštesnę vietą. Tai reiškia, kad tokiose šalyse kaip Danija socialinis spaudimas, kurį kai kurie žmonės jautė, pranašavo prastą psichinę sveikatą.

Tai nereiškia, kad vidutiniškai žmonės tose šalyse nėra laimingesni – matyt, jie yra – tačiau tiems, kurie jau dabar jaučia didelį spaudimą nenuleisti galvos, gyvenimas laimingesnėse šalyse gali lemti prastesnę gerovę.

Kodėl taip gali būti? Mokslininkai mano, kad buvimas laimingų žmonių apsuptyje gali sustiprinti socialinio spaudimo būti laimingiems padarinius.

Žinoma, kitų žmonių laimės ženklai neapsiriboja aiškia laimės išraiška, bet gali būti akivaizdūs ir kitais subtilesniais ženklais, pavyzdžiui, daugiau socialinių kontaktų ar malonios veiklos. Šie signalai dažniausiai būna stipresni laimingesnėse šalyse, o tai padidina socialinių lūkesčių poveikį.

Šiose šalyse jaustis laimingam gali būti laikoma norma. Tai padidina socialinį spaudimą, kurį žmonės jaučia, kad laikytųsi šios normos, ir dar labiau padidėja spaudimas tiems, kurie šios normos nepasiekia.

Kokia išeitis?

Taigi, ką mes galime padaryti? Asmeniniu lygmeniu jausti ir išreikšti laimę yra geras dalykas. Tačiau, kaip nustatė kiti tyrimai, kartais naudinga suvokti, kaip mūsų teigiamų emocijų išraiška gali paveikti kitus.

Nors gera įnešti laimės ir pozityvumo į mūsų bendravimą, taip pat gerai žinoti, kada tai sušvelninti – ir vengti atstumti tuos, kurie šiuo metu gali nesidalyti mūsų džiaugsmu.

Žvelgiant plačiau, galbūt laikas permąstyti, kaip mes vertiname nacionalinę gerovę. Jau žinome, kad klestėjimas gyvenime yra ne tik teigiamos emocijos, bet ir geras reagavimas į neigiamas emocijas, diskomforto vertės radimas ir dėmesys kitiems veiksniams, tokiems kaip prasmė ir tarpasmeninis ryšys.

Galbūt laikas suskirstyti šalis ne tik pagal tai, kaip jos yra laimingos, bet ir pagal tai, kaip jos yra saugios ir atviros įvairiems žmogaus potyriams.

Straipsnio autorius – Brockas Bastianas, Melburno universiteto Psichologijos mokslų mokyklos profesorius.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

ScienceAlert

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()