Florianas Coulmas. Kaip miršta kalbos

Nesutinku su straipsnio mintim. Kalbos pagrindinė paskirtis yra . O skirtingos kalbos labai apsunkina susikalbėjimą. Taip, tebūnie kalbos yra "meno kūriniai", yra vertingos ir t.t. Galima tas kalbas užrašyti ir padėti kur į lentyną. Tegu tie, kas domisi kalbom ir mokosi jas. Kaip ir ne visi žmonės moka gražiai piešti, taip ir ne visi žmonės gabūs kalbom. Pavyzdžiui tai, jog mano gimtoji kalba yra lietuvių (o ne kokia anglų) man yra didelė kliūtis gyvenime. Kas man iš tos kalbos, kuria kalba 3milijonai? Užsienio kalbos prireikia norint gauti bet kokios informacijos.

Nesutinku su tavimi. Kalba yra skirta ne tik susikalbėti, bet ir yra tos tautos mąstysenos dalis. Pvz. yra tokių dalykų kurių neišversi nesupratęs tos tautos kultūros. Kalba kaip motina, negali palikti. Net tobulai mokėdamas ir pažindamas kurios tautos kultūrą, vis tiek liksi svetimu, nes tavo mąstymą iš mažens suformavo ta kultūra. Beje džiaukis, kad lietuviškai kalbančių yra 3 mln., o ne 50 (realiai daugiau, nes įsiskaičiuoja emigrantai ir lietuviškai išmokę užsieniečiai). Taigi visi svarbiasnieji veikalai yra išversti į lietuvių kalba. Aš pats labai nemėgstu kalbų mokytis. Mane dažnai "knisa" kai reikia kokį straipsnelį skaityti kita kalba.

kalbėtume, mes išrandame skirtingas kalbas. Ir būtent kelių kalbų mokėjimas mums leidžia žongliruoti mintimis, spręsti kasdienines problemas. Pažįstu žmonių, kurie, pavyzdžiui, apie programavimą šneka tik angliškai, apie matematiką - prancūziškai, o apie literatūrą rusiškai (nors gimtoji kalba lietuvių). Pažįstu vaikų, laisvai kalbančių keliomis kalbomis (nes, pavyzdžiui, motinos šeima kalba prancūziškai, tėvo - vokiškai, o lanko mokyklą Anglijoje). Ir nenumiršta. Tai, ko gero, tik besivystančių šalių kompleksas verkti, kad gimtoji kalba ne anglų arba vokiečių.

Taigi labiau norėčiau tokios "mąstysenos", kuria "mąsto" ne 3 (su trupučiu) milijonai. "svarbiausi veikalai" gal ir išversti. Tačiau net ir runkelius auginančiam kaimiečiui vien lietuvių kalbos nepakaks norint gauti informacijos apie runkelių auginimo subtilybes. O ką kalbėti apie kokius nors fizikus ar biologus.

Labai šaunu, kad pažysti gabių kalbom žmonių. Keliakalbėse šeimose vaikai yra gabesni kalbom. Aš ir pažystu poliglotų. Ir kas iš to, kad mes turim tokių šaunių pažystamų? Kaip jau minėjau, ne visi žmonės gali būti dailininkais, taip pat ne visi gabūs ir kalbom. Manau atrasi tarp savo pažystamų ir tik vieną kalba temokančių žmonių. Bent jau tarp mano pažystamų tai tokių yra Man kalbos labai prastai sekasi, matyt nelabai veikia ta smegenų sritis kuri atsakinka už kalbėjimą Nemoku net rusiškai. Angliškai esu priverstas mokėti, nes praktiškai visa man reikalinga informacija yra šia kalba, susiduriu kasdien. Moku angliškai tik skaityti. Gal po kokių 10 metų prasilaužiu ir labiau. Tačiau niekada anglų kalbos nemokėsiu taip, kaip gimtosios lietuvių. Tad tų visų kalbininkų ir kalbos puoselėtojų "dėka" tokie žmonės kaip aš visa gyvenima jaus diskomfortą.

Ei, neįsižeisk, bet nebūk pirdžius. Rwc labai teisingai viską nupasakojo. Tau kaip matau kalba yra tik informacijos šaltinis. Pabandyk angliškai išverst kokį Baranausko ar Maronio veikalą. Po to, duok užsieniečiui mokančiam lietuviškai, išverst į lietuvių. Skambės visai kitaip. Manau taip prarandama dalis minties, sakinio grožio, vaizdo ar ritmo.

kalbėti archajine kalba. Tą ir noriu pasakyti, kad yra besidomintys kalbom žmonės ir yra nesidomintys. Tas pats, lyg visą lietuvą paskelbti rezervatu "siekiant išsaugoti unikalią gamtą ir kraštovaizdį" ir uždrausti visas statybas ir ūkine veiklą. Yra žmonių, kurie myli gamtą - jiems yra saugomos teritorijos, kuriose draudžiama ūkinė veikla ar statybos. Yra žmonių, kuriems visiškai nusišvilpti į kraštovaizdžio ardymą - Gali sau statyti pastatus visur, kur nėra saugoma teritorija. Reik tiesiog balansuoti tarp visų žmonių.

Matau tris alternatyvas: arba natūraliai daugiakalbę visuomenę, arba pidgin/newspeek, arba "mutually unintelligible" dialektus (kaip tai tiksliai pasakyti lietuviškai?). Antras veda prie trečio, trečias - prie pirmo, iš pirmo į antrą vedama dirbtinai. Tuo tarpu realybėje yra: daugiakalbė visuomenė savo rateliuose ir pidgin/newspeek viešojoje erdvėje, darbiniuose santykiuose. Kaži ar tai įmanoma pakeisti. Kalbų nesunaikinsi, jos atsiras ir atsiras, bet naikindamas jas prarasi kultūrą, identitetą, žinias. Galų gale, skirtingus mąstymo būdus. Tikriausiai žinai, kaip kalba veikia mąstyseną, kaip atsiranda visokie "Freudian slips", gal teko skaityti Orwellą. Todėl aš manau, kad su kalbomis nyksta ir intelektas, kalbų nykimas veda prie regreso (anaiptol nesakau, kad darbinės kalbos trukdo progresui). Ir kas, kad tavo kalba šneka vos 3 mln. žmonių? Tai tas pats, kas prancūzui valgyti varles ar lietuviui cepelinus. Pats skirtingumo, konstrukcijų, žodyno egzistavimo faktas yra svarbus, kur kas svarbiau negu gali atrodyti. Kitas dalykas, kaip mes priimame svetimas kultūras, kaip gerai išmokstame jų kalbas. Žmogus nenumiršta dėl nemokėjimo skaičiuoti, kaip nenumiršta ir dėl vienos kalbos mokėjimo. Bet aš manau, kad išsilavinusiam žmogui privalu laisvai kalbėti bent 3-4 kalbomis. Dėl daugybės priežasčių.

Noreciau rwc pasiteirauti, kokiomis uzsienio kalbomis laisvai kalbate?

Jau dabar matosi, kad daugiakalbiškumas nebus problema, technologijos viską išspręs. Gaila tik, kad iki to laiko koks 100 kalbų dar išnyks.

gimtosios pridera susikalbėti dar bent dvejomis kalbomis, pvz, jei gimtoji lietuvių, tuomet žemaičių ir rusų užsiskaito kaip minimumas.