Vakarų Afrikai gresia megasausra (0)
Naujausi tyrimai atskleidė, kad praeityje Afrikoje sausros truko šimtmečiais – neabejojama, kad jos kartojasi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai nustatė, kad sausros, panašios į į aštunto dešimtmečio, Sahelio regione pasikartoja kartą per 30–60 metų. Tačiau jie užfiksavo dar žiauresnes ir taip pat pasikartojančias sausras. Paskutinioji tokia, trukusi beveik 4 amžius, tęsėsi nuo 1400 iki 1750 metų. Per tiek laiko tada išdžiūvusio Bosumtwi ežero dugne užaugo miškas.
Tyrimams pasirinktas Bosumtwi ežeras yra unikalus – tai milžiniško meteoro išmuštas krateris, tad vandens lygis jame yra visiškai priklausomas nuo kritulių. Kiekvienų metų nuosėdų sluoksnio izotopai mokslininkams suteikia informaciją apie tų metų lietų.
Tyrėjai teigia, kad trumpesnės sausros yra susijusios su Atlanto dešimtmečių svyravimais (ang. Atlantic Multidecadal Oscillation – AMO), natūraliu klimato kaitos ciklu, dėl kurio keičiasi vandens paviršiaus temperatūra. Tačiau ilgųjų sausrų priežastys iki šiol nėra išsiaiškintos.
Mokslininkai perspėja, kad atšylantis klimatas gali prisidėti prie vis dažnesnių ir sunkesnių sausrų Sahelio regione. Antra vertus, Reindertas Haarsma, Karališkojo Nyderlandų meteorologijos instituto mokslininkas, teigia, kad vis dar neaišku, ar dėl šylančio klimato Sahelio regionas taps sausesnis – gali nutikti ir priešingai.
Tuo pačiu „New Scientist“ pabrėžia, kad Afrikos klimatas yra mažiausiai meteorologų tyrinėta sritis, tad prognozės yra mažiausiai patikimos.
