Tyrimas parodė, kokie produktai pilvo riebalus tirpdo beveik 4 kartus sparčiau nei sveika mityba ()
Visi žino vadinamosios Viduržemio jūros dietos privalumus: jos besilaikantys žmonės gyvena ilgiau, rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu. Taip pat ji naudinga figūrai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau Izraelyje atliktas tyrimas parodė, kad viena šios dietos versija, vadinamoji žalioji, yra dar naudingesnė: ji padeda gerokai sparčiau atsikratyti pilvo riebalų lyginant su standartine Viduržemio ar įprasta sveika mityba.
Pilvo riebalai, dar vadinami vicseraliniais, kaupiasi aplink gyvybiškai svarbius organus pilvo viduje, dėl to suteikdami žmonėms „alaus pilvo“ ar obuolio formos kūną.
Šis riebalų tipas yra pavojingiausias, nes manoma, kad jie į kraują išsiskiria tam tikras chemines medžiagas ir hormonus, sukeliančius uždegimą, lemiantį įvairias lėtines ligas – vėžį, demenciją, diabetą, suriebėjusių kepenų, širdies ir kitas ligas.
Žalioji Viduržemio jūros dieta tyrimo dalyviams per 18 mėnesių padėjo atsikratyti net 14 proc. visceralinių riebalų, kai standartinė Viduržemio jūros dieta – 7,5, o įprasta sveika mityba – tik 4,5, rašo „Daily Mail“.
Viduržemio jūros dieta
Viduržemio jūros dieta tapo itin populiari po to, kai daugybė tyrimų patvirtino jos naudą ilgaamžiškumui ir įvairių ligų prevencijai.
Šioje mityboje svarbūs keli aspektai:
- augalinio maisto gausa, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės, nesmulkinti grūdai, riešutai, ankštiniai augalai;
- alyvuogių aliejus kaip pagrindinis riebalų šaltinis;
- sūris ir jogurtas, valgomi kasdien mažais ar vidutiniškais kiekiais;
- žuvis ir paukštiena, valgoma kelis kartus per savaitę mažais ar vidutiniškais kiekiais;
- raudona mėsa, valgoma retai ir mažais kiekiais;
- desertui – švieži vaisiai;
- vynas, vartojamas nedideliais ar vidutiniais kiekiais su kai kuriais valgiais.
Kuo ypatinga žalioji Viduržemio jūros dieta?
Šioje dietos versijoje vis dar yra daug pupelių, kitų ankštinių, žalumynų, nesmulkintų grūdų, alyvuogių aliejaus, riešutų ir žuvies, tačiau jos pagrindą sudaro augalinės kilmės produktai.
Pastarajame tyrime šios dietos besilaikiusiems žmonėms buvo nurodyta gerokai sumažinti raudonos mėsos ir paukštienos kiekį, taip pat kasdien išgerti nuo trijų iki keturių puodelių žaliosios arbatos ir tam tikrų dumblių kokteilį.
Mokslininkai mano, kad polifenoliai – augaliniuose produktuose esantys junginiai, padedantys apsaugoti organizmo audinius nuo oksidacinio streso – padeda sparčiau deginti riebalus, ir tai buvo pastebėta ankstesniuose tyrimuose.
Tyrime dalyvavusi gydytoja Hila Zelicha, nutukimo ekspertė iš Izraelio Ben-Guriono universiteto, sakė: „14 procentų sumažintas visceralinių riebalų kiekis yra didžiulis pasiekimas žinant, kad tai nulemia tiek nedaug ir paprastų mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių.“
Trys dalyvių grupės – trys dietos
Tyrime, kurio rezultatai šią savaitę buvo paskelbti žurnale „BMC Medicine“, dalyvavo 294 suaugusieji, kuriems vidutiniškai buvo 50 metų ir kurių KMI buvo 31, todėl jie priskiriami nutukusių žmonių kategorijai. Beveik devyni iš dešimties buvo vyrai.
Jiems buvo taikomos trys skirtingos dietos, kurių jie laikėsi nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. lapkričio mėn.
Dviem grupėms buvo nurodyta laikytis Viduržemio jūros dietos: viena grupė laikėsi standartinės, kita – žaliosios versijos, kurią daugiausia sudaro augalinės kilmės produktai, o taip pat trys ar keturi puodeliai žaliosios arbatos ir vienas dumblių kokteilis per dieną.
Abiem grupėms taip pat buvo liepta vartoti mažiau raudonos, perdirbtos mėsos ir paukštienos nei standartinėje Viduržemio jūros dietoje.
Tiek standartinės Viduržemio jūros dietos, tiek žaliosios dietos grupei buvo liepta per dieną suvartoti po saują graikinių riešutų.
Moterims kalorijos buvo ribojamos iki 1400 per dieną, vyrams – 1800.
Trečiosios grupės dalyviams buvo patarta maitintis sveikai, tačiau nebuvo griežtai skaičiuojamas kalorijų skaičius. Jiems buvo patarta laisvai laikytis Viduržemio jūros dietos.
Visų buvo paprašyta mankštintis tris ar keturis kartus per savaitę po 45–60 minučių.
Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo atlikti tyrimai magnetinio rezonansu aparatu siekiant išmatuoti visceralinių riebalų kiekį. Taip pat buvo išmatuotas dalyvių kūno svoris ir juosmens apimtis.
Žaliosios dietos grupėje dalyviai vidutiniškai prarado 3,9 procento savo kūno svorio ir 5,7 procento juosmens apimties.
Tie, kurie laikėsi standartinės Viduržemio jūros dietos, neteko atitinkamai 2,7 ir 4,7 procento.
O besilaikantys standartinės sveikos mitybos neteko 0,4 ir 3,6 procento.
Naudingieji polifenoliai
Anot H.Zelichos, „svorio metimas yra svarbus tikslas tik tuo atveju, jei jį lydi įspūdingi riebalinio audinio mažinimo rezultatai.“
Tyrimui vadovavusi dietologė profesorė Iris Shai sakė: „Iš savo eksperimento rezultatų sužinojome, kad maisto kokybė yra ne mažiau svarbi nei suvartojamų kalorijų skaičius.“
Tyrėjai teigė, kad didesnį visceralinių riebalų netekimą žaliosios dietos grupėje lėmė tai, kad jų mityboje buvo daugiausia polifenolių.
Jiems virškinti reikia daugiau energijos, todėl sudeginama daugiau riebalų, labiau krenta svoris.