Elektroninė tatuiruotė dėl streso: kaip tai veikia? (Foto) ()
Nors dauguma iš mūsų gana gerai jaučia, kada patiria per didelį stresą, žmonėms, turintiems tam tikrų psichinės sveikatos sutrikimų, gali būti naudinga, jei apie tai būtų informuoti – kad galėtų imtis atitinkamų veiksmų. Šiuo požiūriu galėtų padėti nauja elektroninė tatuiruotė, nešiojama ant delno.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įrenginio prototipą kuria Teksaso universiteto ir Teksaso A&M universiteto (JAV) mokslininkai.
Tatuiruote stebima delnų galvaninė odos reakcija (iš esmės, kiek prakaituoja oda), kuri yra gana patikimas rodiklis, išduodantis, kiek streso žmogus šiuo metu patiria. Nors tam pačiam tikslui buvo sukurta ir kitų eksperimentinių dėvimųjų prietaisų, daugelis jų buvo nepatogūs, nepatikimi ir (arba) labai matomi, kas versdavo juos dėvintį asmenį jaustis nejaukiai.
Pranešama, kad e.tatuiruotė pašalina šiuos trūkumus. Ją sudaro du elektrodai, kurie yra plonos juostelės, pagamintos iš vienas kitą dengiančių grafeno ir aukso sluoksnių. Šie elektrodai driekiasi į ant riešo nešiojamą išmanųjį laikrodį, kuris nuolat analizuoja ir registruoja galvaninius odos reakcijos duomenis.
Nors elektrodai pagal poreikį uždedami tik laikinai, atliekant kasdienę veiklą – pavyzdžiui, vairuojant automobilį ar imant daiktus – jie vis tiek saugiai laikosi savo vietoje. Jie taip pat labai atsparūs prakaitui. Kadangi yra tokie ploni ir dažniausiai permatomi, kiti žmonės, išskyrus juos dėvintį asmenį, greičiausiai jų net nepastebės.
Ankstesniuose tyrimuose kiti plonasluoksniai dėvimi jutikliai paprastai lūždavo, kai po jais esanti kūno dalis judėdavo pirmyn ir atgal. Elektroninė tatuiruotė šią problemą išsprendžia suteikdama elektrodams banguojančią serpantino struktūrą, kuri leidžia jiems išsitempti ir susitraukti kaip spyruoklėms, o ne sulūžti.
Tikimasi, kad e. tatuiruotės jutiklis ne tik padės žmonėms stebėti savo emocinę būseną, bet ir perduos duomenis slaugytojams – pavyzdžiui, psichologams, pranešdamas jiems, ar dabartinis gydymas yra veiksmingas.
„Jūs norite žinoti, ar žmonės reaguoja į šį gydymą, – sakė pagrindinis tyrimo mokslininkas, profesorius Nanshu Lu. Ar tai jiems padeda? Dabar tai sunku pasakyti“.
Tyrimų straipsnis paskelbtas žurnale „Nature Communications“.
Parengta pagal „New Atlas“.
