Prabudimas vidury nakties dėl galvos svaigimo – tipiškas požymis, kad jūsų galvoje ką tik „išsilaisvino“ otokristalas, kitaip – otolitas. Tai smulkios kalcio karbonato struktūros, esančios vestibuliariniame aparate.

Vestibuliarinis aparatas – kūno pusiausvyros organas, juntantis galvos judėjimą ir jos padėtį erdvėje. Anatomiškai jis priskiriamas prie vidinės ausies, nors su klausa beveik nieko bendro neturi.

Dėl įvairių priežasčių otokristalas gali atitrūkti nuo įprastos vietos vidinėje ausyje. Dažniausiai tai sukelia trumpą pusiausvyros sutrikimą.

„Tai yra keletos sekundžių galvos svaigimas, priklausomas nuo kūno padėties keitimo. Dažniausiai tai nutinka, kai vertiesi lovoje arba po nakties atsikeli, atsisėdi lovoje ir staigiai susvaigsta galva“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacijos pirmininkas, gydytojas neurologas, profesorius Antanas Vaitkus.

Jis paaiškino, kad galva svaigsta dėl vidinės ausies kanale įstrigusio otokristalo. Įprastai tai netrunka ilgai – vos keletą sekundžių. Tačiau kartais problema užsitęsia, o žmogų net ima pykinti.

Tuomet pacientai atvyksta ir į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Medikas pasukios ligonio galvą į šonus ir stebės jo akių judėjimą.

„Mes galime labai tiksliai nustatyti anatominę vietą, kur yra sutrikimas. Tai padeda išsiaiškinti, problema susijusi su kraujagyslėmis, ar tai paprastesnė būklė, susijusi su otokristalu vidinėje ausyje“, – dėstė A.Vatikus.

Gydytojas pridūrė, kad mediciniškai įrodyti, jog galvos svaigimą sukėlė otokristalas yra sudėtinga – į vidinę žmogaus ausį paprastai neįlįsi. Svarbiausia, kad pavyksta padėti pacientui.

Jaunų moterų problema

Pasak profesoriaus, su galvos svaigimu dažniausiai susiduria moterys. Jos sudaro tris ketvirtadalius pacientų.

„Galbūt vyrams galva irgi svaigsta dažnai, bet jie kreipiasi rečiau“, – svarstė A.Vaitkus.

„Anatomiškai ir neurochemiškai vyrams galvos skausmų turėtų būti daugiau nei yra pastebima populiaciniuose tyrimuose“, – pridūrė profesorius.

Galva dažnai svaigsta jauniems žmonėms. Tipiškas pacientų amžius – 18–40 metų. Žinoma, kreipiasi ir vyresnės.

Galvos svaigimą sukelia ir virusiniai uždegimai, kurie gali sutrikdyti vestibuliarinio aparato normalią veiklą.

Gydytojas paaiškino, kad neretai tenka pasidomėti ir pacientų virškinamojo trakto sveikata. Skrandžio refliuksas, Helicobacter pylori bakterija taip pat gali sukelti autoimuninį uždegimą ir to sąlygotą galvos svaigimą.

Medikų ginčai su Aukščiausiuoju

Visgi, galvos skausmai ir svaigimas neretai būna lėtinė, ilgai besitęsianti sveikatos bėda. Nutinka taip, kad gydytojo kabinetą atėjusi pacientė sako: „daktare, jūs mano paskutinė viltis!“

„Atsakau, kad pasiliktų rezervui dar vieną gydytoją. Turėtų būti kažkas dar likę, – šypsojosi A.Vaitkus. – Gaunasi, kad durys į kabinetą yra, o išėjimo – ne. Visada turi būti antros durys“.

Anot jo, pacientai neturėtų sudaryti gydytojams papildomo spaudimo. Darbo tai nepalengvina, o medikai padėti ligoniui stengiasi visada.

Tiesa, profesorius pridūrė, kad tik neurologai ir neurologai „turi teisę ginčytis su Aukščiausiuoju dėl gyvenimo dienų pratęsimo“.

„Tam tikri mūsų sprendimai ir sugebėjimai leidžia atitolinti biologinę gyvenimo pabaigą“, – savo mintį paaiškino A.Vaitkus.

Komentarai ()