Naujas tyrimas leidžia manyti, kad jei jums nuolat nepavyksta gerai išsimiegoti naktį, dėl to gali sumažėti sugebėjimas valdyti stresą, tai gali turėti poveikį jūsų sveikatai, sukelti judėjimo sutrikimus ir padidinti neurologinių ląstelių nykimą, pagreitinti senėjimą ir tuo pačiu sutrumpinti gyvenimą, praneša „Science Daily“.

Tiesa, visi šie išvardinti teiginiai galioja su viena papildoma sąlyga - jei jūsų „biologinio laikrodžio“ genai veikia taip pat, kaip ir smulkiųjų vabzdžių. Tyrimą atlikę mokslininkai iš Oregono valstijos universiteto (OSU) (JAV) pirmąjį kartą apibūdino, kaip pagrindinis paros ritmą padedantis kontroliuoti genas gali pagerinti jį turinčių senstančių vabzdžių sveikatą. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Aging“.

Tyrimą atlikusius mokslininkus ypač sudomino tai, kad jauni šio geno neturintys vabzdžiai sugebėjo valdyti stresą, tačiau vidutinio amžiaus ir senesni vabzdžiai šią savybę prarasdavo. „Mes pradedame nustatyti kai kuriuos slaptus mechanizmus, galinčius padėti mums suvokti, kodėl organizmai sensta", – teigia OSU Zoologijos departamento mokslinis bendradarbis Natrajas Krishnanas. "Šis tyrimas leidžia manyti, jog jauni individai gali valdyti stresą, tačiau toks pat stresas vyresniame amžiuje sukelia genetinius pakenkimus, akivaizdžias sveikatos problemas bei ankstesnę mirtį. Ir tai susiję su biologiniu laikrodžiu“. Neturintys šio geno vabzdžiai pasižymėdavo prastesne sveikata ir statistiniu požiūriu išgyvendavo trumpiau nei kiti jų "kolegos", turintys šį geną.

Nėra visiškai aišku, kaip stipriai vabzdžių genetiniai pokyčiai siejasi su žmonėmis ir kitais gyvūnais, tačiau „patys genai, jų molekuliniai mechanizmai ir funkcija iš esmės yra tokie pat, išsaugoti per daugybę milijonų evoliucijos metų“, teigia N. Krishnanas. Pavyzdžiui, tirtasis vabzdžių "biologinio laikrodžio" genas yra randamas ir tam tikru laipsniu išreikštas beveik kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje.

Tyrimo metu buvo ištirtas vienas iš keturių svarbiausių genų, padedančių kontroliuoti daugelio gyvūnų biologinį laikrodį – ritmus, susijusius su dienos ir nakties ciklu. Šį geną gali suardyti bet kas, pradedant netinkamu miegu, baigiant kelione lėktuvu į kitą laiko juostą ar darbą besikeičiančiomis pamainomis. Tyrime buvo naudojama keletas įprastų smulkių vabzdžių ir keletas pakitusių vabzdžių, kurie neturėjo šio geno. Geno neturintys vabzdžiai, jei jiems nebuvo sukeliamas stresas, gyveno maždaug tiek pat, kiek ir įprasti vabzdžiai. Dėl streso fiziologinius pakitimus patyrę vabzdžiai dalinai prarado kai kuriuos gebėjimus (pavyzdžiui, sugebėjimą laipioti), o morfologiniai jų smegenų tyrimai parodė padidėjusį nervinių ląstelių nykimą, panašų į neurodegeneracines žmonių ligas, tokias kaip Alzheimerio sindromas.

Komentarai (2)