Raudonas žemėlapis, kaip miršta Europa: baisiausia situacija Vokietijoje (Žemėlapis)

Kazka ne taip supratai, ateina zmogus ir randa jo antivaxeriska pozicija atitinkancia pozicija. Tai yra, kad 2022 gruodi, lyginant su 2016-2019 metu gruodziais, maziausias mirtingumas, kur maziausiai skiepijosi. Bet tai tik vienas menuo, kiek skaiciau dar taip supuole ir 2022 birzeli. Bet jeigu imant ilgesni laikotarpi, matosi, kad didziausias mirtingumas gan smarkiai sutampa su vangiau besiskiepijosiomis salimis. Tai tu isvadas gali darytis kokias nori, bet gal pritarsi, kad ilgesnio laikotarpio statistika yra reiksmingesne nei vieno menesio statistika.

Reikšmingesnė, bet netinkamas pjūvis daryti tokiai išvadai. Omeny tas pats kas imti vidutinę oro temperatūrą ir daryti išvadas apie skiepų poveikį perteklinėms mirtims. Tiesą pasakius paėmus tik 2022 m. gruodžio mėnesio perteklinį mirtingumą ir pasiskiepijusių dalį būtent 2022 m. gruodžio mėnesiui, kažką reikšmingesnio gausi, nei imant viso COVID periodo perteklines mirtis, nes gali būti tiesiog kokia Švedija ar UK, kuriose iki skiepų atsiradimo daug numirė.

https://wien1x1.at/mortality-europe/ O tai sioj diagramoj tipo neina isskaityt kiek iki skiepu ir skiepu laikotarpiu? Ar kame beda?

Jutimiškai, bet ne skaičiuoti kažką galima. Bet vis tiek, tai bus kokybinė analizė, ekspertinės išvados, bet ne kiekybinė/statistinė analizė. O šiaip iš šito grafiko atsidarius gražiai ir matosi pikas perteklinio mirtingumo, dar kai nebuvo skiepų ir kai tik atsirado skiepai - 2020 m. pabaiga. Bet vis tiek tai neatsako į klausimą, ko mirė daugiau, skiepytų ar neskiepytų. Neskiepyti nuo skiepų numirti negali. Ir dar jei iki galo teisingai daryti, reikėtų normalizuoti imtis, t.y. jei amžiaus grupių pasiskirstymas tarp skiepytų ir neskiepytų reikšmingai skiriasi - reikia perskaičiuoti, arba kiekvieną amžiaus grupę lyginti atskirai. Bet šiaip net to nedarant, ir pasiskiepijusių esant ženkliai daugiau vyresnio amžiaus, perteklinių mirčių tarp neskiepytų yra ženkliai daugiau. Buvo OSP išleidęs pranešimą, tingiu knistis per pirminius duomenis. Pasiknisęs - rasi. Bet iki 45 metų amžiaus grupėje, mirčių nuo COVID tarp skiepytų ir neskiepytų skirtumas buvo kartais. Perteklinių mirčių pagal amžiaus grupes nepamenu ar buvo analizė. P.S. ar pastebėjai, kad tavo atsiųstame grafike perteklinės mirtys išauga tada, kai yra palankūs orai plisti virusams?

Tai jeigu yra jutimine kaip tu sakai, kazkur turetu but ir su skaiciais. Bet realiai tikrai gaila laiko, kas tikrai uztrunka, knaisiotis temomis kurios man ir nelabai idiomios, kad kazkam kazka irodyt. Cia ne tave turiu galvoj. Del tavo teiginio paskutinio, tai zinoma galima matyti, kad didziausi klasteriai per bangas buvo. Speju, sveikatos apsaugos sistema turejo didele reiksme, ir salyse su skurdesne sistema, buvo prastesne situacija.

Ne tik socialinė infrastruktūra turi lemiamą įtaką, bet ir kultūra. Daug kas mėgsta kišti kaip pavyzdį Švediją, kad jokių draudimų ir geriau nei Lietuvoje. Tik kai palygini Švediją su Norvegija ar Suomija, kur kultūra labai panaši, tai Švedija atrodo taip pat blogai, kaip Lietuvą palyginus su Švedija. Kitaip sakant skandinavų kultūra + apribojimai veikė geriau nei tik apribojimai, nors ir skandinavų kultūros teigiamas poveikis ir yra didesnis, nei apribojimai. Tik kultūrą diegti trunka 20+ metų, o kai kuriais atvejais ir 100+ metų. Kas dėl knisimosi ir kažkam kažko įrodymo, prieš vykstant referendumui dėl atominės buvau pakūręs excelyje atominės elektros kainos apskaičiavimo "supaprastintą" modelį, su berods 30+ įvesties duomenų, kur kiekvienai įvesčiai nuorodas sudėjau. Kaip manai, ar tie, kurie buvo už atominę toliau diskutavo tame "thread'e"? Aišku ne. Bet po mėnesio po kitu straipsniu vėl pradeda tą patį, bet niekas nenorėjo diskutuoti apie skaičius. Nes nenusimano, arba tingi knistis, bet nuomonės pakeisti nenori, nes tikėti faina.

Čia paprasčiausiai "confirmation bias". Pasiskiepijęs jei sužino jog kažkas numirė nuo covid ir nesiskiepijęs iškart mano jog būtų nemiręs jei būtų pasiskiepijęs, bei nežiūri į kitus faktorius. Ir tikrai taip yra, kad kurie skiepijosi žino daugybę kurie numirė ar turėjo didelių komplikacijų dėl covido. Atrodo, kaip sutapimas. O mano aplikoje tik pasiskiepiję mirė arba sirgo sunkiau covidu. Ir dabar mano šeimos narys kuris turėjo visus "15skiepų" vienintelis serga covid ganėtinai sunkiai. Bendradarbis 30metų, sveikas ("20skiepų"), sportuojantis, širdies smūgį gavo darbe, greitoji net nenorėjo važiuoti, nes tipo per jaunas, kaip čia tiap. Sutapimas. Greičiausiai tik sutapimas. Tikiuosi skiepai tikrai neturi jokių šalutinių poveikių. Ir čia tik antivakcerių "confirmation bias", bet kolkas kiek matau ir girdžiu aplinkui, tai kažkokį negatyvų poveikį skiepai turi, ar tai imunitetui ar kraujotakai. Bet reikia tai patvirtinančių duomenų, kurių nemačiau.

Greitoji nenorėjo važiuoti - jooo, akivaizdu kad "pisi protą". Širdies smūgį gali gauti ir vaikai. Medikai puikiai tą žino. Mano mokykloje, jau labai labai senai, numirė intensyviai sportuojantis. Būtent, patvirtinančių tai duomenų nematai. Aiškiai išskyrei priežastį - confirmation bias. O duomenų yra, tik nenori ieškoti. Negatyvų poveikį turi viskas, tame ir problema, kad negali dažnu atveju lengvai išskirti, kieno IZOLIUOTAS neigiamas poveikis būtų didesnis - pasiskiepijimo, ar prasirgimo nesiskiepijus. Bet nesame izoliuoti, yra krūva faktorių, pradedant nuo asmeninės sveikatos, mitybos, taršos, viruso atmainos, higienos, asmeninių kontaktų dažnio, intensyvumo ir kiekio bei dar milijonas faktorių. Kaip ir lyginti "pasiskiepijęs prasirgo sunkiau, nei nesiskiepijęs" yra nesupratimas palyginimo. Nesiskiepijęs galbūt būtų miręs, nes būtent, mirties tikimybė jei nesi sirgęs iki tol ir nesi pasiskiepijęs buvo kartais didesnė. Todėl negali lyginti individualių atvejų, tik bendrai populiaciją per statistinę analizę, t.y. kiek numirė nuo COVID'o pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių per 1000 gyventojų, bei kiek yra perteklinių mirčių per 1000 pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių (dar ir pagal amžiaus grupes pakankamam detalumui reikėtų žiūrėti). Jei kartais nebūtų duomenų Lietuvoje, 100% jie yra JK ar Izraelyje, o studijų parengta daugiausia vienai ligai per turbūt ilgą laiką. Kaip ir COVID vakcinos jau 2021 metų pabaigoje buvo labiau ištirtos tiek iki pradedant skiepyti, tiek jau pagal surinktus duomenis pradėjus vakcinaciją. Turbūt ne tik kaip vakcinos labiausiai ištirtos, bet kaip ir bet kokie vaistai. Apie nieką kitą tiek duomenų nebuvo surinkta iki šiol.

jei vadovautis ta diagrama,visos skandinavijos salys yra lenteles gale, skiriasi vos pora procentu. 2 ar 3 procentai yra didelis skirtumas lyginat su Lietuva, kur atotrukis nuo svedijos per 14 proc. Taip kad tikrai negali isskirti svedijos kaip blogo varianto.

Jei lyginsi tik Švediją, Suomiją ir Norvegiją, tai skirtumai bus ženkliai didesni ir vizualiai matomi. Tiesiog santykiai iškreipia supratimą. Ir taip, Švedijoje situacija buvo daug geresnė nei Lietuvoje, bet ne dėl apribojimų buvimo ar nebuvimo, o dėl kultūros. Čia ta pati dilema, kaip ir pvz. palyginti NT kainas. Net jei imi butą tokio pačio ploto, išplanavimo, tame pačiame rajone, tokio pačio tipo name pastatytą, bet vienas yra pirmame aukšte, o kitas ketvirtame, tu jau turėsi skirtumą, kurį turi išskaičiuoti, kad galėtum išskaičiuoti, kiek butas pirmame aukšte bus vertas, kai neturi panašaus buto pirmame aukšte sandorio, t.y. izoliuoti veiksnį turi. Kas dėl kultūros Lietuvoje, teko nemenkai susipykti su ne vienu iš pažįstamų/draugų, kai su teigiamu COVID testu davėsi po prekybcentrius ar restoranus. Pasiteisinimas - atsibodo namie sėdėti. Net vienas iš jų medikas buvo, kuris puikiai supranta, kad gali užkrėsti, ir pats moralizuoja, bet norai užgožia pareigą. Ir mano burbulas tie, kurie labiau išsilavinę ir mąstantys. Apie nekvalifikuotą darbą dirbančius, tai net nesinori galvoti, tie iš ligoninės bėgdavo iki parduotuvės, jei tik dar paeina ir gali prasprūsti. Nesame dar subrendusi visuomenė.

"Nepisu proto" - tas "nenorėjo važiuoti" tai dėlto jog daug klausinėjo kviečiant ir minėjo kad tokio amžiaus tai nebūdinga. Ne aš skambinau, tik sakau ką sakė pats kolega ir kas kvietė. Įvykis tikras. Jei nebūtum "visažinis teisuolis" tai suprastum, kad duomenų nėra. Faktas tas jog nežinom ar galimi vakcinos šalutiniai poveikiai ilguoju laikotarpiu, kadangi duomenų dar nėra. Kokie vakcinos poveikiai organizmui po 5metų? Nežinom. Galbūt kraujotaka pagėrės? Greičiausiai nieko nebus, bet kolkas duomenų tiesiog nėra. Toks kiekis žmonių dar nebuvo niekada paskiepytas per trumpą laiką, skirtingo amžiaus, rasės bei sveikatos būklės. Taigi ne tik, kad įdomu rinkti duomenis, bet savrbu bei būtina. O tu antivakceriais skubi vadinti Jei yra duomenys 2023? Sausio, Vasario. UK ? ar kur ? Kiek žmonių mirė vakcinuotų ? Kokios priežastys, bei amžius? ir Kiek nevakcinuotų? Ar yra perteklinių mirčių, lyginant su kitais metais. Iš tokios informacijos jau galėtum kažką daug maž matyti. Per šiuos metus bus matyti jei bus tokia informacija prieinama ar yra bent koks rišys. O tu vis kartoji, va yra duomenys jog vakcinuoti mažiau mirė nuo covid, panašu kad vakcinos padėjo bet kokia kaina? Neaišku. Čia tas pats kas matuoti Kortizolio kiekį prieš surūkant cigaretę ir po, ir sakyti kad cigaretės sumažina stresą ir jas būtina rukyti.

Jei perklausia simptomus, tai nereiškia "nenorėjo važiuoti". Žmonės dėl panikos priepuolio, ar pamatę epilepsijos priepuolio ištiktą žmogų puola į isteriją ir galvoja, kad čia jau mirs bent jau "pacientas" tiek visi aplinkui. O ką jau kalbėti, apie tai, kad tą patį panikos priepuolį sumaišo su infarktu. Duomenų yra. Izraelis ir JK sveikatos apsaugos duomenis atvėrę. Koks oro taršos poveikis ilgu laikotarpiu duomenų irgi nėra. Gal nevaisingi tapsime? Turime tik aiškias ir stiprias koreliacijas tarp oro taršos ir kraujotakos ligų, kvėpavimo takų ligų, vaikų gimstamumo su autizmu. Kas aš tau, google? Tu teigi ir nori, kad dar tavo duomenimis nepagrįstą teiginį paneigčiau duomenimis. Va, duomenys yra, apdorok tvarkingai excelyje, apskaičiuok įprastą mirčių skaičių per 100k gyventojų pagal amžiaus grupę iš istorinių duomenų. Padaryk viską tvarkingai su formulėmis ir kad eitų logiką sekti ir įkelk visą modeliuką. Jei sugebėsi išspausti, kad perteklinis mirtingumas tarp skiepytų didesnis nei tarp neskiepytų, dar žiū kokią nobelio premiją gausi: https://www.ons.gov.uk/peoplepopulation ... tusengland Tuo tarpu CDC - perteklinis mirtingumos NUO COVID 14x didesnis neskiepytų, nei skiepytų: https://www.cdc.gov/mmwr/volumes/72/wr/mm7206a3.htm Kokia kaina? 100 mirčių išsaugant 10 000 gyvybių gerai ar blogai?

Peržiūrėsiu išsamiai ir lauksiu kol bus daugiau prieinamų duomenų, kaip minėjau šie metai parodys daug maž. Kol kas greit peržiūrėjus gruodžio mėnesio statistiką, tai Nevakcinuotų mirė 4,17% o vakcinuotų 95,83% visomis mirtimis. Tuo metu UK buvo vakcinuoti beveik 93% žmonių. Tai antivakceris darytų išvadą, kad vakcinos kenkia. Bet čia tokia nereikšminga dalis, kad sunku pasakyti. Bet iš kitos pusės žiūrint, tai koks tas skirtumas turi būti, kai 93% vakcinuoti UK? hm. Na bet jei jau vakcinos kenkia, tai kažkuriuo metu turėtų būti 99% mirusių vakcinuoti. Sunku pasakyti kas yra reikšminga dalis. Reiks stebėti ir analizuoti.

Yra labai daug duomenų, reikia sudėlioti logiką analizės pirma tinkamai. O tada jei dar trūksta - dar knistis. Šituos surasti užtrukau 3 minutes. Ir kas yra vakcinuotas? Bent vieną skiepą gavę? (po pirmo skiepo neįgyjamas pilnavertis imunitetas, kaip po antros). Dvi gavę? Pastiprinančią gavę? Toliau, reikia žiūrėti pagal amžiaus grupes. 65+ amžiaus grupėje turbūt pasiskiepijusių bus gerokai daugiau nei iki 45 metų, bet 65+ amžiaus grupėje žmonės ir taip miršta be COVID ir skiepų ženkliai daugiau.

Nieko dar nėra tų duomenų. Čia iš tavo pateiktų naujausias gruodžio mėn tiktai 2022. Kai jau visi kas vakcinavosi jau susivakcinavo ir covido mirtys kaip ir nurimo. Tai ar vakcinos kenkia neįmanoma pasakyti. Nes taip, daugiau vakcinuotų gruodį numirė nei nevakcinuotų ir pagal vakcinacijos lygį sakytum jog vakcinos kenkia. Bet reikia daug daugiau duomenų ir teks laukti dar ilgai. Jei tarkim vakcina sumažina organizmo imunitetą (tarkim 30%), kurį sunku nustatyti žiūrint į baltuosisu kraujo kūnelius ar/ir citokinų lygį. ir pan. Ir kada toks poveikis bus matomas statistikoje? UK atveju beveik niekada kai 93% pasiskiepiję. Jei sukelia krešulius? iš kur bus aišku? per kiek laiko atsispindės tai statistikoje? Čia tik prielaidos. Beto, jei vakcinuoti mirs lėtai su nereikšmingu skirtumu kaip gruodžio mėnesį, tai atitinkamai Vakcinuotų - Nevakcinuotų ratio kinta. Pvz pažiūrėjus Rugpjūčio - Gruodžio mėn tai vakcinuotų mirė kas mėnesį vis proporcingai daugiau, t.y ratio gyvųjų vakcinuotų - nevakcinuotų pasikeitė beveik 0.5% ! Taip kad nebegali sakyti jog vakcinuotų buvo 93%

Skiepai krešulio nesukels po 5 metų. Prielaidos... Ar skiepai, kaip konceptas yra naujas atradimas? Ne. Ar skiepų atskiri komponentai ir veikimas yra žinomi ir ištirti? Taip. Kas nežinoma? Veikliosios dalies poveikis. Tik tos veikliosios dalies, kuris reaguoja su labai ribotu kiekiu ląstelių ir organizmo sistemų ir aktualus. Ne po 50 metų, kiek daugiau vakcinuotų sugalvos rusišką ruletę pažaisti. Ir tada dar įsijungia niuansas, kad vakcina iš esmės siekia imituoti virusą, t.y. sukelti tokią pačią organizmo reakciją, bet nepadaryti žalos, kurią padarytų virusas. Pvz. COVID padidina krešulio riziką, kaip ir skiepai didina krešulio riziką, tik COVID krešulio rizika, kaip ir tiesiog skrydžio lėktuvu, yra ženkliai didesnė, nei pačio skiepo. Kaip aukščiau rašiau, iš tavo išsirinktų skaičių, nesimato, kad galėtų būti padidėjimas mirtingumo tarp vakcinuotų, nes net nepasižiūrėjai pagal amžiaus grupes kaip skiriasi. Nepasižiūrėjai net kas tarp vakcinuotų yra priskirta. P.S. ieškojimas tik koreliacijų, neieškant priežastingumo priveda prie susiejimo dalykų, kurie yra abu pasekmė. Pvz. buvo tyrimas, kad pakartotinai plastikinius buteliukus naudojantys žmonės gyvena ilgiau (nepamenu 2 ar 5 metai, ne esmė). Tyrimas suponuoja, kad būtent pats veiksmas, pakartotinis plastikinio buteliuko naudojimas lėmė ilgesnę gyvenimo trukmę, bet realiai tai pakartotinai buteliukus naudoja tie žmonės, kurie tiesiog labiau masto ir rūpinasi savo aplinka, renkasi kokybiškesnius produktus ir pan. Taip ir su skiepais, daugiau skiepijosi tie, kurie yra senesni/turi sveikatos problemų, todėl reikia labai gerai padirbėti, kad sulygintum eksperimento ir kontrolines grupes.