Pomirtinius įspūdžius gali paaiškinti anglies dvideginis

Niekas neverčia tėkšt į akis, kad po mirties nieko nebus, tačiau tai dar nereiškia, kad turiu tikėti, jog po mirties kažkas bus. O kiti gyvūnai turi "pomirtinį gyvenimą"?

eik i baznycia ir paklausk, paskui mums papasakosi.

Na cia yra morales klausimas, gal but kai kuriems zmonems ir geriau gyventi "palaimingoje nezinoioje", mano asmenine nuomone, kad geriau zinoti tiesa nei gyventi svajoniu pasaulyje, todel as ja ir issakiau . Zmonijai as nepykantos nejauciu, as manau atvirksciai zmones kurie metosi tokiais svaiciojimais, kad geriau mokslas neprogresuotu ir nepradetu mums irodynet, kad dievo nera, kad zogus tera gyvunas ar biologine masina, kad po mirties mes isnyksime ir t.t. Va tokie zmones mano nuomone nekencia zmonijos, nes jei tu nori uzsimerkti pries tiesa ir sakyti: "dabar as gyvensiu savo svajoniu pasaulyje, kur po mirties prasides dar fainesnis gyvenimas rojaus soduose" tai tavo reikalas, bet gal but kiti nori zinoti tiesa? gal kiti nori atsimerkti? Ir jei tu sakai "uzsimerk", "negalvok", tai man atrodo tu nekenti zmonijos... Ir galiausiai, jei as guleciau mirties patale ir man kas nors saytu "nebijok tu dabar keliausi i neverland'a (ar i kitokia isgalvota mistine vieta) ", tai as rimtai pamanyciau, kad tas zmogus is manes tyciojasi. Tau reikia suprasti, kad ne visi nori uzsimerkti, ne visi nori tiketi pasakom. Galu gale ta realybe nera tokia baisi: as nuo visatos pradzios (o gal dar ilgiau ) buvau nebuty ir kazkaip neskaudejo. Ar fakelui buna blogiau kai ji uzgesina nei tada kai jis dar buvo neuzdegtas? Ir tai turi savu pliusu: 1)As zinau, kad pomirtinio gyvenimo nera, taigi sis gyvenimas yra viskas ka turiu vadinasi is jo reik pasiimti max . 2)As nebijau pragaro liepsnu .

Zaidziat zaidima, kompiuteryje vyksta ivairus algoritmu skaiciavimai, skaiciavimai ir procesai na ir nesigilinant visa kita. Istraukei laida ir viskas, VISKAS. neiskelaiuja kompiuterio skaiciavimai kazkur anapus. Mire zmogus, baigesi ir procesai jame vyke. O siela egzistuoja, bet ji tera elektronu kiekis, kuris dalyvavo perduodant nervinius impulsus gyvame zmoguje. Nera impulsu, nera elektronu. Bam, ir nera sielos .

Man sita diskusija panasi i ta atveji kai rusai pradejo skraidyti i kosmosa ir priejo "genialios" isvados, kad dievo nera danguje, nes jei butu, tai jie butu ji pamate. Ir labai rimtu veidu mokyklose aiskino tai. Kaip galima tirti tai kas yra kitame matavime (siela) tiriant musu matavima. Kitame matavime kuriame neveikia mums iprasti desniai, bet veikia kiti. Taip turi. Palei rytu filosofija kiekviena karta numires atgimsi isnaujo, nesvarbu ar tu bakterija ar zmogus, kiekviena karta vis tobulesi, o uz negerus darbelius ir neteisinga mastyma kentesi, jei ne siame tai kitame gyvenime. O kai tiek patobulesi, kad visa tai suvoksi ir issivaduosi is karmos rato, tada pasieksi nirvana (gal roju palei krikscionis) ir bus jega Nu ar kazkas panasaus. Ir tam nereikia buti religingu, reikia tik gyventi teisingai ir suprasti kas yra tikrosios vertybes. O siekiantiems max is gyvenimo, patarsiu, nors negalima patarineti tokiais klausimai, pats turi dasiproteti. Iklimpai i materialu pasauli ir zlugdai savo siela, iveli i dar labiau nesibaigianti karmos rata su sunkiom pasekmem. O kas mano, kad bus tiesiog turn off, tai kogero jam taip ir bus, tiesiog nebutis.

Oho, kiek daug cia moksilinku prisirinke, apie visokius elektronus sneka ir itikineja . Pasaulis, kuri suvokiame dabar, tikrai kazi ar bus taip pat suvokiamas kad ir po 1000 metu. Dabartiniai moksliniai teiginiai po tiek laiko gali buti virte juokingais. Taigi tikrai neverta siuo klausimu metytis moksliniais irodymais ir teigti, kad kitaip buti negali, nes tai priestarauja dabartiniams desniams. Siuo klausimu visi yra lygus. Ir mokslininkai ir paprasti zmones. Niekas nezino atsakymo ir vargu ar suzinos. Visu nuomones turi buti priimamos, bet tik ne itikinejimai, kai neimanoma to irodyti.

kadangi as vienas is tu kurie patyre klinikine mirty tai galiu pasakyt nera ten nieko. tas pats kas uzmiegi. pries tai netikejau nesamonem pomirtinem o dabar isvis tik juoka kelia dievai ir mokslininkai tokie. uzsiimtu naudingesniais dalykais

Klaidinga teigti, kad ten nieko nėra, nes ten yra žmogus. O kodėl mokslas turėtų tirti mane? Atvykę mokslininkai tokiu atveju apsišarvuos įvairia įranga ir aptiks tą žmogų dėl jo skleidžiamos šilumos ar spinduliuojamų IR (jie gali būti iškraipomi kostiumo, bet akivaizdu, kad IR iš niekur atsirasti negali). O, jeigu žmogui su kostiumu nėra būdingos žmogiškosios savybės (tokios, kaip šiltakraujiškumas), ten žmogaus nėra. O kaip Tavo manymu galima ištirti pomirtinį pasaulį? Kur jo ieškoti visų pirma?

Dinkit iš čia, čia ne kokia bažnyčia, kad galima būtų skleist pletkus, gandus ir kitokius kažkada tai neaiškios psichikos žmonių užrašytus ar pasakytus dalykus.

Na, tokius dalykus visi turėtų bent kažkiek žinoti dėl bendro išprusimo. Taip, kaip žinai, kad H2O yra vanduo, nors ir nesi chemikas, bet žinai dėl bendro išprusimo, taip ir apie teologinius dalykus reikėtų nors dalelytę žinoti. Nežinau ar apie tai kalba vidurinėje mokykloje, bet universitetuose daugelyje sričių tarp dėstomų dalykų būna ir filosofija, per kurią ir supažindina su tokiais dalykais. Tad į bažnyčią nėra būtina eiti ir klausinėti, nes bažnyčiai neprivaloma kalbėti apie kitas religijas, doktrinas, ji suinteresuota kalbėti apie krikščionybę. Aš galiu pasakyti, kad budizme, daosizme, hinduizme tokios mirties, kaip mes ją suprantame vakaruose, nėra. Kinų kalboje nėra mirtį reiškiančio hieroglifo, yra kitas hieroglifas, kuris reiškia... transformaciją, perėjimą iš vienos būties į kitą... kažkas panašaus, jis nereiškia pabaigos. Hinduizme, jei neklystu, fizinis žmogaus kūnas yra vežimas, o tasai nematomas, kuris jį valdo, yra vežikas. Budizme fizinė žmogaus mirtis yra pabaiga fiziniam kūnui, formai. Yra laikoma, kad tas, kas tai formai įkvepia gyvybę, yra nesunaikinamas ir amžinas, nes jis nepavaldus šio pasaulio dėsniams. Kai kūnas pernelyg nusilpsta, tada jis, kaip suplyšę drabužiai, tampa netinkamas jo šeimininkui, ir tasai juo nusimeta. Šis procesas laikomas fizinio kūno mirtimi. O šeimininkas užsideda kitus drabužius. Vyksta tarsi natūralus procesas. Jei neklystu, visose šiose doktrinose „pomirtinį gyvenimą“ turi visa, kas miršta, įskaitant net ir augalus.

Net nežinau... Anksčiau galvojau, kad mokslas anksčiau ar vėliau tai gali padaryti, bet dabar suabejojau. Vargu ar tai įmanoma, juolab, kad, mano nuomone, mokslas eina neteisinga kryptimi šioje srityje. Mano nuomone, vienas rimčiausių mokslinių tyrimų bus su aukštai palatose padėtais piešiniais, kuriuos pacientai turėtų pamatyti pakilę virš palatos http://www.technologijos.lt/n/mokslas/z ... 32/334&l=3 Kadangi būtent sąmonė sugeba keliauti tarp skirtingų realybių, tai dėl to šis eksperimentas bus labai reikšmingas, nes sąmonei bus suteikta proga pasireikšti. O pats kūnas toje veikloje nedalyvauja, tad jo tirti nėra būtina. O kaip tu manai?

), jos yra nieko vertos. Kas finansuos tyrimą, kuriame kažkoks beprotis teigia, kad jį seka nematomas nykštukas? Ta pati situacija ir su sielos egzistavimu. Tavo pasiūlytas eksperimentas būtų neblogas, bet kiek esu skaitęs prieš kelis metus, toks eksperimentas buvo atliktas jau ir rezultatai buvo neigiami (tiesa, neturiu nei šaltinių, nei kitų eksperimento egzistavimo įrodymų, ir šaltinis, jei gerai pamenu, buvo kažkoks iš serijos "paneikim religiją", todėl greičiausiai tai nėra objektyvu. Pateikiu tai tam, jei Tau būtų įdomu, kad pabandytum pasiieškot). Norėčiau pridėti prie Tavo siūlomo eksperimento tai, kad tiriamasis neturėtų niekada praeityje būti matęs paveikslo (neturi tai būti žymus paveikslas, ir palatoje jo prieš narkozę būti neturi). Geriausiai mano manymu tiktų kokios vaiko keverzonės, kur būtų nupiešta kokia mėlyna eglė (mėlyna, nes tiesiog atspėti tokį paveikslą būtų per sunku).

Kažkada prieš porą metų masčiau apie reinkarnaciją. Padarykim prielaidą, kad reinkarnacija iš tikrųjų įmanoma. Nusigalvojau iki to, kad pradėjau mąstyti apie sielą kaip energiją kuriai galioja energijos tvermės dėsnis ( uždaroje sistemoje bendras energijos kiekis nekinta ). Taigi, mąstant apie žemę, kaip apie uždarą sistemą, ar iš tikrųjų gyvų organizmų skaičius joje nekinta? Ar yra kokie duomenys patvirtinantys, kad tarkim prieš 20 tūkst metų buvo daugiau ar mažiau gyvų organizmų ( suprantu, kad realiai išmatuoti organizmų skaičių bene neįmanoma, bet bent apytikriai ). O jei tarkim žemėje organizmų kiekis kinta, galima nusivažiuot iki tokios minties, kad žemė nelaikytina uždara sistema ir dėsnis galioja visai visatai :O . P.S Netikiu tokiais dalykais, tik dažnai per pamokas kai būna labai nuobodu pradedu galvot apie tokius dalykus

o kodėl va būtent daugelis taip vis nori manyt kad yra ta riba tarp žmogaus ir roboto, kad mes čia kazkoki tai special, choosen ones. NU ir ką jei mes is tiesu tik bio-fizik-cheminiai aparatai ar very sophisticated biomechaninės būtybės, ir jei visas tas protas, intelektas, mastymas, gal būt egzistuojantys ar neegzistuojantys pomirtinai pasauliai, dievai ir visas panašus šudas bus pamažu moksliškai išnagrinėtas ir paaiškintas su trvičiausiais faktais, taip kaip keikvieną dieną vis yra kas nors paaiškinama ar atrandama kas galbut seniau irgi buvo priskiriama prie tokiu alia dieviškų nepaaiškinmų dalykų. Kad ir kaip yra is tikrųjų, visiškai nesvarbu, bet kokiu atveju galima nugyvent vienodai pilnavertiska ir laiminga gyvenimą, pasiimant is jo viską ką tik nori. Man susidaro įspūdis kad tai tik lb giliai genuose isišaknijusio nepilinavertiškumo komplekso rezustatas...

Egzistuoja, neegzistuoja... Kaip kam patogiau, priklauso nuo požiūrio. Viską matom iš savo dabartinės perspektyvos, todėl "moksliškai" diskutuoti ar yra siela, pomirtinis gyvenimas, Dievas yra tiek pat absurdiška, kaip diskutuoti, kas yra už stebimos visatos, ar egzistuoja nežemiškos civilizacijos ir t.t.. Žmogui visai nesvarbios ateistų ar kreacionistų nuomonės. Gerbiu jas kaip lygiavertes maniškei, tik nesuprantu, kodėl tiek daug kitų eilinių individų įsivaizduoja, kad jų nuomonė - vienintelė teisinga. Taip kad baikit ginčytis.