Paslaptingasis reiškinys. Kodėl nieko neprisimename iš savo ankstyvosios vaikystės? ()
Mamos šypsena, pirmasis ištartas žodis arba žvakučių kvapas ant antrojo gimtadienio torto – tai prisiminimai, kuriuos daugelis žmonių norėtų išsaugoti. Tačiau beveik niekas negali prisiminti ankstyvosios vaikystės – šis reiškinys vadinamas kūdikystės amnezija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taigi, kodėl esame linkę pamiršti šiuos ankstyvuosius prisiminimus? Ne todėl, kad būdami maži vaikai neišsaugome informacijos. Greičiau todėl, kad tokio amžiaus mūsų smegenys dar neveikia taip, kad informacija būtų sujungta į sudėtingus neuroninius modelius, kuriuos vadiname prisiminimais.
Maži vaikai prisimena momentinius faktus – pavyzdžiui, kas yra jų tėvai arba kad reikia pasakyti „prašau“, kad mama duotų saldainį – tai vadinama „semantine atmintimi“.
Tačiau maždaug iki 2–4 metų amžiaus vaikams dažniausiai trūksta „epizodinės atminties“ – atminties, susijusios su konkretaus įvykio detalėmis. Tokie prisiminimai saugomi keliose smegenų paviršiaus dalyse. Pavyzdžiui, garso atmintis apdorojama smegenų šonuose esančioje smilkinių skiltyje, o regimoji atmintis tvarkoma smegenų gale esančioje pakaušio skiltyje. Smegenų sritis, vadinama hipokampu, sujungia visas išsibarsčiusias dalis.
Vaikai gali nesugebėti užfiksuoti konkrečių epizodų iki 2–4 metų amžiaus – nes būtent tada hipokampas pradeda sieti informacijos fragmentus, sako Filadelfijos Templio universiteto psichologijos profesorė Nora Newcombe.
„Manau, kad pagrindinis pirmųjų dvejų metų tikslas yra įgyti semantinių žinių, ir šiuo požiūriu epizodinė atmintis gali būti trukdžiu“, – teigia ji.
Tačiau yra ir kita teorija, kuri teigia, kad mes iš tikrųjų saugome šiuos ankstyvuosius prisiminimus – tačiau suaugę juos sunkiai prisimename. Pavyzdžiui, 2023 m. žurnale „Science Advances“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad „pamirštus“ vaikystės prisiminimus suaugusioms pelėms galima atkurti šviesa stimuliuojant su konkrečiais prisiminimais susijusius nervinius kanalus.
Tyrimo autoriai pirmiausia ėmėsi tirti raidos veiksnius, galinčius turėti įtakos kūdikystės amnezijai. Jie nustatė, kad pelės, kurioms būdingi neurologinės raidos požymiai – autizmo spektro sutrikimas (ASS) – galėjo atgaminti prisiminimus iš savo kūdikystės dienų.
Autizmą lemia daugybė priežasčių, tačiau anksčiau jis buvo siejamas su pernelyg dideliu motinos imuninės sistemos suaktyvėjimu nėštumo metu. Taigi, norėdami sukurti peles, sergančias ASS, mokslininkai nėštumo metu stimuliavo pelių patelių imuninę sistemą.
Šis imuninės sistemos suaktyvinimas padėjo išvengti šių palikuonių ankstyvosios atminties praradimo, nes darė įtaką specializuotų atminties ląstelių dydžiui ir smegenų neuroplastiškumui. Šias ląsteles optiškai stimuliuojant suaugusioms autizmu nesergančioms pelėms, pavyko atkurti jų pamirštus prisiminimus.
Nors šis tyrimas atliktas su pelėmis ir dar nėra ištirtas su žmonėmis, jis „turi didelę reikšmę geresniam mūsų supratimui apie atmintį vaiko vystymosi laikotarpiu, o taip pat bendram kognityviniam lankstumui autizmo kontekste“, sako Dublino Trejybės koledžo (Airija) biochemijos docentas Tomas Ryanas.
Parengta pagal „Live Science“.
