Kaip mes skiriame moteriškus ir vyriškus veidus? (3)
Veidas gali atrodyti vyriškas arba moteriškas priklausomai nuo to, į kurią mūsų regos lauko sritį projektuojami matomo veido bruožai, teigia mokslininkai. Tiesa, vyriškas yra veidas ar moteriškas mes dažniausiai sprendžiame pagal kitus veidą supančius atributus (plaukus, veido plaukuotumą, rūbus, kt.). Jei pašalintume visus lytį nurodančius atributus, mūsų smegenims nustatyti veido lytį gali būti nepaprastai sunku.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai išsiaiškino, kad tie patys veido bruožai atrodys vyriški, jei jų projekcija atsidurs vienoje regos lauko srityje, ir atrodys moteriški, jei projekcija atsidurs kitoje regos lauko srityje.
Manoma, kad taip atsitinka dėl vadinamojo „atrankos tendencingumo“ („sampling bias“).
Šis atradimas paneigia neurologų įsitikinimą, kad smegenys objektą suvokia vienodai, nepriklausomai nuo objekto padėties stebėtojo atžvilgiu.
Realiame pasaulyje šis efektas nepastebimas, nes egzistuoja daugybė lytį nurodančių atributų, pavyzdžiui, šukuosena arba drabužiai.
Tačiau nedidelė neuronų grupė smegenyse, analizuojanti skirtingas regos lauko sritis, be šių atributų mus gali suklaidinti, ir moterišką veidą priskirti vyriškiems arba atvirkščiai.
Atlikus eksperimentą, kuriame buvo naudojami kompiuterio sukurti veidai be kitų lyties požymių, paaiškėjo, kad smegenims tokiu atveju lytis atskirti yra labai, labai sunku.
„Šito juk niekada neprognozuotumėte, ar ne? Kad galima žiūrėti į du vienodus veidus ir manyti, kad jie atrodo skirtingi?“, – retoriniu klausimu paradoksą įvardijo dr. Arashas Afrazas iš Masačiusetso technologijos instituto.
Savanoriams ekrane buvo demonstruojamos atsitiktinės veidų serijos, varijuojančios nuo ypač moteriškų iki ypač vyriškų. Respondentų buvo prašoma įvardyti, kurie iš tų veidų yra moteriški, o kurie – vyriški. Tyrimo dalyvių taip pat buvo prašoma žvilgsnį sutelkti į ekrano centrą, nors veidai 50 milisekundžių atkarpomis buvo demonstruojami įvairiose ekrano srityse.
Paaiškėjo, kad demonstruojant labiausiai androgeniškus (turinčius ir vyriškų, ir moteriškų bruožų) veidus, lyties pasirinkimas priklausė nuo to, kurioje ekrano srityje veidas demonstruojamas. Kai kurie tyrimo dalyviai androgenišką veidą identifikavo kaip moterišką tuomet, kai veidas buvo demonstruojamas viršutiniame dešiniajame ekrano kampe, nors kitiems tiriamiesiems veidas atrodė vyriškas. Mokslininkai šį efektą linkę aiškinti „atrankos tendencingumo“ („sampling bias“) fenomenu.
Dr.A.Afrazas yra įsitikinęs, kad šis fenomenas nesvetimas ir mūsų smegenimss. Smegenų žievės sritys, atsakingos už regą ir vaizdus, yra sudarytos iš ląstelių. Šios yra susigrupavę pagal tai, kurią regos lauko dalį jos analizuoja. Manoma, kad kiekvienoje ląstelių grupėje turėtų būti santykinai nedidelis skaičius neuronų, kurių paskirtis – identifikuoti veidus pagal lyties kriterijų. Kuo mažesnis ar kuo trumpiau demonstruojamas vaizdas, tuo mažiau ląstelių dalyvauja identifikacijos procese ir tuo didesnė yra tendencingo (vadinasi, nebūtinai teisingo) vertinimo tikimybė.