„Pirmiausiai mes sieksime iki 2015 m. sukurti sintetinio kūno prototipą „Surogatas“ – kaip fantastiniame koviniame filme Svetimas kūnas“ („Surogates“), kur pagrindinį vaidmenį atliko Briusas Vilisas (Bruce Willis). Tame filme žmonės gulasi į tam tikras kapsules, jose užsideda šalmus su davikliais ir nerviniais impulsais valdo savąjį androidą, betarpiškai dalyvaudami situacijose, į kurias jų manipuliuojamas androidas pakliūva. Dirbtiniai kūnai visuotinai prieinami ir lengvai valdomi (kaip dabar – automobiliai) taps 2020 m. Lygiagrečiai bus kaupiama patirtis smegenų persodinimo srityje: pirmiausia – bandymuose su gyvūnais, vėliau – su neišgydomais ligoniais. Galiausiai turėtų pasirodyti pirmasis dirbtinio kūno egzempliorius su gyvomis žmogaus smegenimis. 2030 m. eilė ateis ir sintetinėms smegenims, o 2035-aisiais – jų apjungimas su dirbtiniu kūnu.“ Tokie yra visuomeninio judėjimo „Rusija-2045“ sudėtyje veikiančios korporacijos „Nemirtingumas“ planai.

Nemirtingumas ir toliau masina žmoniją. Ambicingą projektą neseniai pristatė Rusijoje įregistruota korporacija „Nemirtingumas“. Jos nariais tapo dirbtinių organų, bioninių sistemų, informacijos tarp smegenų ir elektroninių įrenginių sistemų ekspertai. Daugelis jų – Rusijos mokslų akademijos institutų darbuotojai. Planuojama, kad jų gretas papildys ir kolegos iš užsienio. Visus juos į projektą subūrė verslininkas, stambios medijų holdingo kompanijos prezidentas Dmitrijus Ickovas (Дмитрий Ицков).

„Kiborgas – tai kibernetinio („kib“) ir organinio („org“) pradų samplaika, - aiškina projekto iniciatorius D. Ickovas. – Kiborgo pavidalas žmonijai pirmiausiai suteiktų ne nemirtingumą, o geresnę gyvenimo kokybę ir ilgesnę trukmę. Klausos implantai, dirbtinė akies tinklainė, biologiškai kontroliuojamos galūnės, implantai, sudarantys sąlygas išvengti Parkinsono ligos, galiausiai protu valdomi dirbtiniai kūnai-kopijos paralyžiuotiesiems.“

„Net ir visiškai sveikiems žmonėms sintetinės kūno kopijos atvertų galimybes dirbti, pavyzdžiui, vandenyno dugne, atominiame reaktoriuje ar beorėje erdvėje, - samprotauja korporacijos „Nemirtingumas“ idėjinis vadas. – Ir tik vėliau mokslas priartėtų prie pagrindinio siekio – žmogiškosios sąmonės perkėlimo į visiškai dirbtinį kūną, kuriame žmogus būtų išlaisvintas nuo ligų, senėjimo, apdovanotas žmogiškąsias smarkiai pranokstančiomis galiomis, išsaugant savybes, kurios žmogų daro žmogumi.“

Žmonių kiborgenizavimo idėjos autorius – NASA vyresnysis mokslo darbuotojas, profesorius Aleksandras A. Bolonkinas (Александр Александрович Болонкин). Nesulaukęs palaikymo Rusijoje, mokslininkas darbuotis išvyko į JAV. Vis tik ir ten skaitmeninio nemirtingumo ideologu laikomas ekspertas nuo šių idėjų nutolo – NASA rusų profesorius darbuojasi kuriant orbitinio lifto koncepciją. D. Ickovo įsitikinimu, jei savo laiku A. Bolonkino idėjoms būtų atsiradęs investuotojas, „e-žmogus“ jau seniai būtų sukurtas. Seniai žinoma mokslininkų giesmelė – „viską aš galiu, tik duokit pinigų“?

„Kelerius metus bendravau su geriausiais pasaulinio lygio specialistais, - atsako D. Ickovas. – Visiems jiems uždavinėjau vieną ir tą patį klausimą: ar realu iki šio šimtmečio vidurio sukurti visiškai dirbtinį žmogaus kūną? Daugelis iš jų atsakė, jog taip. Todėl aš ir nusprendžiau tokiam reikalui įsteigti specializuotą tarptautinį centrą.“

Iliustruodamas pasiekimus dirbtinių organų srityje, projekto iniciatorius pasakoja, jog, pavyzdžiui, yra sukurta dirbtinė ranka. Italų chirurgai ją implantavo rankų neturinčiam pacientui Robinui Ekenštamui (Robin Ekenstam). Dabar jis gali ne tik liesti daiktus, bet ir jausti, kai jo dirbtinė ranka net ir vos vos paliečiama. O visame pasaulyje žinomas bioninių kojų protezų savininkas iš Pietų Afrikos Respublikos Oskaras Pistorijusas (Oscar Pistorius) bėgimo varžybose galynėjasi net su lengvosios atletikos profesionalais.

„Neseniai Čeliabinske lankiausi pas dirbtinių kepenų kūrėją, profesorių Viačeslavą Riabiną, – pasakoja D. Ickovas. – Jo sukurtas aparatas kokybe lenkia visus kitus pasaulyje sukurtus analogus, o kainuoja dešimtis kartų pigiau. Dar pavyzdžių? Neseniai pranešta apie naują elektroninės tinklainės modelį, kuris iš dalies grąžina regėjimą visiškai akliems žmonėms.“

D. Ickovas atkreipia dėmesį, jog nereikėtų užmiršti ir pasiekimų robotikos ir hologramų srityje. Japonijoje dabar itin populiari dainuojanti holograma Hatsune Miku ir šokanti robotė-dainorėlė („Дива-бот“), kuri ne tik tobulai moduliuoja žmogaus balsą, bet ir savo vokalinius sugebėjimus apipina šokio judesiais.

Tarkim, dirbtinis kūnas vis tik būtų sukurtas. Ir kaip gi žmogus persikeltų į tokius pavidalus?

„Pirmiausiai jūs įgytumėte avatarą – dirbtinį kūną, kuriuo galėtumėte manipuliuoti per atstumą (visai kaip milžiniško populiarumo sulaukusiame Stiveno Spilbergo fantastiniame kino filme „Avataras“ [„Avatar“]). Jų būtų galima turėti po keletą. Pripratus prie naujojo kūno, būtų galima visą smegenyse glūdinčią informaciją perrašyti į dirbtines smegenis. Tuomet asmuo sau galėtų išsirinkti holografinį kūną ar kūną iš nanorobotų.“

Futuristiniai kliedesiai? Projekto iniciatorius tokią misiją laiko ne tik įmanoma, bet ir įvykdoma.

Pesimistinis projekto užmačių vertinimas

„Sukurti dirbtinį protą yra neįmanoma, – kategoriškai pareiškia techninių mokslų daktaras Pavelas Voroninas (Павел Воронин). – Žmogaus smegenys yra pernelyg sudėtingos. Juk jose – maždaug 10-20 mlrd. neuronų. Kopijuojant smegenis, į kiekvieną neuroną reikėtų įsibrauti – vadinasi, jam pakenkti. Net jei ir pavyktų dalį smegenyse glūdinčios psichinės informacijos perkelti į mikroschemą, kuri vėliau būtų implantuota sintetiniame kiborgo kūne, tai pastarasis, kaip ir bet kuris kompiuteris, visada veiks tik pagal jame įdiegtą programą. Ir niekada nesugebės imtis kūrybinio darbo.“

„Sąmonės perkėlimo“ nemirtingumu vadinti negalima, – reziumuoja savo poziciją P. Voroninas. – Kadangi į sintetinį nešiotoją įrašyta sąmonė bus viso labo tiksli individualybės kopija, bet ne pati individualybė.“

Optimistinis projekto užmačių vertinimas

„Jei šio darbo būtų imtasi rimtai, išsamią smegenų prototipo pagaminimo schemą būtų galima sugeneruoti gal ir per penkerius metus, – samprotauja Fizikos-matematikos mokslų daktaras, profesorius, Rusijos mokslų akademijos Optiko-neuroninių technologijų sisteminių tyrimų centro Neuroinformatikos skyriaus vedėjas Vitalijus Duninas-Barkovskis (Виталий Дунин-Барковский). – O kadangi daugelis į šią problemą orientuotų mokslo šakų vystosi lygiagrečiai, visai įmanoma, jog rezultato pavyktų sulaukti ir dar greičiau.“

Komentarai (21)