„Lubininiai“: sveikatai naudingesni ledai iš... gėlių (5)
Nors Lietuvoje vasara šiemet nuosaikiai šilta ir nuolat ieškoti, kuo čia dabar atsivėsinus, bent jau kol kas nereikia, vis tiek neretam retkarčiais turbūt kyla pagunda pasilepinti porcija ar kita ledų. Tarytum nugirdę, jog prieš keletą dienų portale buvo aktyviai diskutuojama apie ledų sudėtį, Vokietijoje esančio Fraunhoferio technologijų inžinerijos ir pakavimo instituto (Fraunhofer Institute for Process Engineering and Packaging IVV) specialistai paskelbė išradę būdą gaminti sveikatai naudingus ledus iš žydinčio augalo, kurio žiedų torsais vasaros pradžioje mėlynuote mėlynuoja ir Lietuvos pamiškės – lubino.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš gėlių gaminamų ledų išradėjai skelbia, jog skanėsto sudėtyje nei su žiburiu, nei be jo nerasi nei pieno produktų, nei glitimo, nei gyvulinės kilmės riebalų ar baltymų anei cholesterolio. Beje, popsci.com informuoja, jog lubinų ledų jau galima įsigyti viename iš Vokietijoje veikiančių prekybos tinklų.
„Lubininiai“ (angl. – „lupinesse“) ledai gaminami iš mėlynai žydinčių lubinų (angl. – „lupin, lupine“) sėklų, kuriose, pasirodo, ypatingai gausu baltymų. Šie ir sudaro didžiąją dalį kreminės ledų masės, aiškinama Fraunhoferio instituto pranešime spaudai. Maža to, lubinų sėklose esantys baltymai pasižymi cholesterolio kiekį kraujyje reguliuojančiomis savybėmis.
Tiesa, prisiekusiems gurmanams augalinės kilmės ledai, ko gero, seniai žinomas dalykas. Pasaulyje senokai gaminami keleto rūšių ledai iš sojų, kokoso riešutų, lazdynų riešutų – šie saldėsiai visų pirma skirti laktozei alergiškiems ar jokių gyvulinės kilmės maisto produktų nevalgantiems žmonėms (veganams).
Lubininių ledų recepto kūrėjai tikina, jog šie ledai yra vertingi, kadangi augalinės kilmės baltymai pasižymi sveikatai naudingomis savybėmis, o pačių lubinų šaknys sulaiko ir apsaugo augalą nuo nitratų. Galbūt dėl šių savybių lubinai Europoje neretai vadinami „šiaurės soja“.
Gaminti maisto produktus iš lubinų mokslininkai mėgino dar paskutiniajame XX a. dešimtmetyje, tačiau reikšmingesnių rezultatų šioje srityje iki šiol pasiekta nebuvo. Baltymų turtingos lubinų sėklos, speciali jų apdorojimo technologija ir ypatinga receptūra atvėrė gamintojams kelius rinkon tiekti naujos atmainos ledus. Vokietijos prekybos centruose galima įsigyti lubininių ledų su vanile, vyšniomis, žemuogėmis, graikiniais riešutais ir šokolado gabaliukais.
Tiesa, viskas šiame pasaulyje turi savų minusų. Ne išimtis ir augaliniai ledai: riebalų juose – tiek pat, kiek ir įprastiniuose.
O prieš keletą dienų publikuotą nemenko dėmesio sulaukusį rašinį apie ledų sudėtį paskaityti galėsite spustelėję šią nuorodą.