Estų mokslininkai: gebėjimas meluoti mažėja smegenis paveikus magnetiniu impulsu (1)
Ko gero, melavimo fenomenui metų galėtų būti priskaičiuojama panašiai tiek pat, kiek ir pačiai žmonijos civilizacijai. Žmonės meluoti pradėjo netrukus po to, kai pradėjo komunikuoti. Galima numanyti, jog netrukus iškilo ir naujas motyvas – priversti kitus sakyti tiesą. Kai kurių alternatyvų tiesos išgavimui siūlo modernios technologijos (poligrafu vadinamas melo detektorius, stiprūs medikamentiniai preparatai ir pan.). Tačiau naujausių tyrimų rezultatai byloja, jog išgauti tiesą galima ir smegenų sričių darbą sutrikdžius magnetiniais impulsais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Estų mokslininkai atrado, jog priekinių galvos smegenų žievės zonų stimuliavimas melavimą gali pakeisti tiesos sakymu. Kaktos srityje esančią galvos smegenų žievės sritį (angl. – „dorsolateral prefrontal cortex“) paveikus magnetiniais impulsais, galima paveikti melavimo gebėjimus.
Inga Karton ir Talis Bachmanas (Talis Bachmann) šešiolikai savanorių atliko transkranialinę magnetinę simuliaciją (smegenų žievės stimuliavimą magnetiniais impulsais). Ši procedūra ypatinga tuo, jog jos metu impulsai siunčiami tiksliai į tam tikras smegenų sritis, kitų neliečiant.
Šį metodą psichologai yra naudoję tyrinėdami kai kuriuos sudėtingus psichikos reiškinius, pavyzdžiui, moralę, atmintį, išmokimo procesus, taip pat psichinius kalbos mechanizmus. Į tam tikrą kaktos zonos smegenų žievės sritį pasiuntus magnetinius impulsus, sritis, susijusi su sprendimų priėmimu, kompleksiniu mąstymu ir melavimu, kai kuriais atvejais ima funkcionuoti priešingai.
Kaip ir daugelis galvos smegenų sričių, kaktos skiltis išsidėsčiusi ir kairiajame, ir dešiniajame smegenų pusrutulyje. Kiekviena pusė atsakinga už skirtingus dalykus.
Savanoriams buvo demonstruojami spalvoti diskai. Jų buvo prašoma sakyti tiesą arba sumeluoti apie diskų spalvą. Pusei tiriamųjų buvo stimuliuojama kairioji kaktos sritis, pusei – dešinioji. Aštuonetas tiriamųjų, kuriems buvo stimuliuojama kairioji pusė, dažniau melavo, o likusieji aštuoni, kuriems buvo stimuliuojama dešinioji pusė, dažniau sakė tiesą.
Eksperimentą pakartojus kitomis sąlygomis (buvo stimuliuojamos viršugalvyje esančios kitos smegenų žievės sritys), prieita išvados, jog ten siunčiami magnetiniai impulsai melavimo reiškiniams jokios įtakos neturi.
Anot tyrėjų iš Estijos, spontaniškas pasirinkimas sumeluoti ar sakyti tiesą gali būti sąlygojamas smegenų stimuliacijos. Žinoma, siaura tyrimo imtis (vos 16 savanorių) neleidžia išvadų taikyti visai žmonių populiacijai, tačiau žurnale „Behavioural Brain Research“ publikuoti tyrimo rezultatai atspindi tam tikras tendencijas ir kryptis ieškant naujų tiesos išgavimo metodų.
Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com