Kodėl dainos įstringa galvoje: psichologų paaiškinimas (1)
Daugiau nei 90 % respondentų tai patiria bent kartą per savaitę, o apie 60 % – kasdien.
© Vector graphics (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Musical_notes.svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įkyrios melodijos, kurios netikėtai „įstringa“ galvoje, kyla dėl atminties ir vaizduotės veikimo, o ne atsitiktinai. Psichologai šią išvadą padarė remdamiesi daugybe mokslinių tyrimų, skirtų „ausų kirmėlių“ fenomenui – nevalingam muzikos fragmentų prisiminimui.
Remiantis tyrimų apžvalga, kurią „The Conversation“ paskelbė Volongongo universiteto psichologas Timothy Byronas, dauguma žmonių šį poveikį patiria reguliariai. Autoriaus cituojamas suomių tyrimas parodė, kad daugiau nei 90 % respondentų jį patiria bent kartą per savaitę, o apie 60 % – kasdien.
|
Mokslininkai nustatė, kad įkyrios melodijos išsivystymo tikimybė padidėja, jei daina neseniai buvo girdėta arba klausoma pakartotinai. 2015 m. atlikto eksperimento metu dalyviams kelis kartus buvo grojama nepažįstama daina, po to tris dienas jų reakcijos buvo įrašomos. Maždaug trečdalis respondentų teigė, kad dainos fragmentai toliau „skambėjo“ jų galvose, ypač per pirmąsias 24 valandas po klausymosi.
Neuropsichologiniai duomenys rodo, kad „ausų kirmėlių“ metu aktyvuojamos tos pačios smegenų sritys, kaip ir klausantis muzikos. Pagrindinį vaidmenį atlieka asociacinė klausos žievė, atsakinga už sudėtingesnį garsinių vaizdų apdorojimą. Tyrimai taip pat rodo ryšį tarp „ausų kirmėlių“ ir darbinės atminties – sistemos, naudojamos informacijai įsiminti ir protinėms užduotims atlikti.
Australijos mokslininkai anksčiau nustatė, kad įkyri melodija gali sumažinti užduočių tikslumą, perkraudama darbinę atmintį. Kuo labiau pažįstama daina, tuo didesnė tikimybė, kad ji trukdo susikaupti.
Dauguma žmonių tokius epizodus suvokia kaip neutralius arba vidutiniškai malonius. Vokiečių tyrėjai teigia, kad „ausų kirmėlės“ gali būti reakcija į muzikos nebuvimą – savotiškas „kompensacinis efektas“. Britų tyrimai rodo, kad įkyrių melodijų pobūdis dažnai atitinka tipišką žmogaus muzikos klausymosi tikslą – atsipalaidavimą ar stimuliaciją.
Atskirai mokslininkai tyrė „ausų kirmėlių“ poveikį žmonėms, sergantiems obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu. Rezultatai skiriasi: kai kurie tyrimai rodo, kad šie žmonės įkyrias melodijas patiria ne dažniau nei kiti, tačiau patiria didesnį diskomfortą. Terapijos, naudojamos įkyrioms mintims gydyti, svarstomos kaip ir šių atvejų gydymo metodas.
Britų tyrėjai kramtomą gumą įvardija kaip būdą atsikratyti nepageidaujamų melodijų. Jų duomenimis, aktyvi žandikaulio raumenų veikla gali nutraukti vidinę „muzikinę kilpą“, kuri aktyvuoja vidinės kalbos mechanizmus.
