Tautiečių įpročiai viešajame tualete, arba kodėl vyrai nesiplauna rankų (22)
Kurį šiandien pavadintume keistuoliu – išprotėjusį dėl higienos žmogų, kuris nuolat plaunasi rankas ir kavinėje po padavėjos atlikto darbo dar kartą nusivalo stalą, ar tą, kuris, išėjęs iš tualeto nešvariomis rankomis čiupinėja viską iš eilės? Tyrimų duomenimis, mažiausiai trečdalis vyrų, išėję iš viešojo tualeto, niekada nesiplauna rankų, taip daro penktadalis visų lankytojų – ir vyrų, ir moterų. Tarp likusiųjų didelė dalis rankų plovimą tik imituoja. Taigi nors mūsų gerovė labai pasikeitė, įpročiai vis dar primena senojo Lietuvos kaimo laikus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vilnietė Audra teigia visada su pasibaisėjimu stebinti iš tualeto išeinančius vyrus, kurie nė nežvilgteli į asmens higienai skirtą kriauklę su čiaupu. „Moterys dar dažniau plauna rankas, tačiau tualete, turinčiame bendras kriaukles vyrams ir moterims, ypač kavinėse, neretai tenka matyti, kaip vyras, išėjęs iš tualeto tiesiu taikymu keliauja prie stalo ir liečia tokiomis rankomis ne tik savo maistą, bet ir viską aplinkui. Kai iškėliau šią problemą draugų rate, likau nesuprasta. Esą kas gi čia tokio?“ – pasakojo moteris.
Panašių pastebėjimų internete galima rasti ne vieną. „Vienas žmogelis, išėjęs iš tualeto, neplauna rankų, o kitas, perėmęs ligą, čiupinėja maistą neplautomis rankomis“, – žmonių įpročius komentavo internautas.
Kiti dar griežtesni: „Aš pastebėjau, kad vyrai pastovi prie pisuaro, porą kartų kresteli savo turtu ir „opa“ pro duris. Arba iš tos uždaros būdelės išlenda ir „viso gero“. Žiauriausia, kai taip daro, tarkime, barmenas klube. „Ką gersite?“ – „Natūraliai spaustų sulčių“. O jei norite tikros antisanitarinės fiestos, rekomenduoju užeiti į „arenos“ tualetą, vykstant kokiam nors renginiui. Gal tik kas penktas po „apsiforminimo“ bent jau dėl vaizdo pašlapina rankas po kranu. Kiti nemato reikalo. Ir paskui paduok tokiam ranką“, – baisėjosi higienos laikytis bandantys žmonės.
Akyli žmonės pastebi, kad rankos neplaunamos ne tik viešuosiuose tualetuose, bet ir darbe. „Neretai pastebiu, kad žmonės, kaip akis išdegę, išbėga iš tualeto, vos nuleidę vandenį. Nesigirdi nei atsukamo, nei užsukamo krano“, – tikino dar vienas švaruolis.
Užsienyje neretai galima pamatyti užrašą ar paveiksliuką, primenantį, kad pasinaudojus tualetu, būtina nusiplauti rankas. Nepaisant to, JAV atlikti tyrimai rodo, kad ir ten net trečdalis vyrų, pasinaudoję viešuoju tualetu, neplauna rankų. Kiti užsienio tyrėjai teigia, kad kas šeštas viešųjų tualetų lankytojas niekada neplauna rankų.
Kaip teisingai plauti rankas
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė įsitikinusi, kad mūsų įpročių tendencijos aiškios ir be tyrimų. Faktas, kad visuomenėje plinta daug per nešvarias rankas ir maistą perduodamų ligų, rodo, kad higienos trūksta. Taip galima užsikrėsti šiuo metu aktualia rotavirusine infekcija, taip pat gali būti perduota salmoneliozė, dizenterija, gripas ir daugelis kitų ligų.
„Atlikti tyrimai rodo, kad ant mūsų rankų yra nuo 40 tūkst. iki 4 milijonų virusų ir bakterijų. Dalis jų yra natūrali flora, tačiau didelė dalis patenka iš aplinkos ir ją reikia pašalinti. Daugelis žino, kad reikia nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu arba prieš valgį, tačiau retai kas taip elgiasi. Taip pat ir grįžus namo, pirmas darbas, nusiavus batus ir nusimetus paltą, būtų nusiplauti rankas. Tokiu mechaniniu būdu pašalinama iki 90 % mikroorganizmų. Taigi rizika apsikrėsti sumažėja labai smarkiai“, – pasakojo specialistė.
Rankų plovimo procedūra turi būti atliekama tam tikru būdu. Iš pradžių rankos sudrėkinamos drungnu vandeniu (nei per šaltu šaltu, nei per karštu), tuomet 10-15 sek. kruopščiai, sukamaisiais judesiais muiluojamos, ypatingą dėmesį atkreipiant į tarpupirščius, pirštų galiukus, nykščius bei riešus, ir plaunamos po srove taip, kad vanduo tekėtų nuo riešo pirštų galiukų link. Tuomet rankas reikia nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu arba servetėle. Jei vandens čiaupas yra tokios konstrukcijos, kad jį reikia užsukti, tai daryti reikia su tuo pačiu rankšluosčiu. Šiukšlių dėžė jam išmesti turėtų būti arba atvira arba turėti pedalą kojai.
„Namuose galima naudoti ir įprastus rankšluosčius, tačiau jie turi būti individualūs, o ne vienas visiems šeimos nariams. Be to, svarbu, kad jie būtų sausi, kadangi drėgnoje aplinkoje mikroorganizmai smarkiai dauginasi. Taigi valydami rankas į drėgną rankšluostį galite trintis į mikroorganizmus“, – patarė A. Razmienė.
Griežtai nerekomenduojama naudoti baktericidinių muilų, kadangi jie sunaikina visus mikroorganizmus, o vadinamosios gerosios bakterijos ant odos būtinos, kadangi jos saugo nuo svetimų mikroorganizmų. Tačiau muilas, anot specialistės, plaunantis rankas būtinas. Kišimas rankų po vandens srove nemuiluojant – tik plovimo imitacija.
Visuomenė pernelyg pakanti rankų neplaunantiems žmonėms
„Manau, plauti rankas reikia pradėti mokyti nuo darželio. Dantis valyti darželinukus jau moko – ir tėvams nebereikia vaikų versti tai daryti namuose. Toks pats įprotis turi būti nuo mažens formuojamas su rankomis. Šiandien dauguma infekcinių ligų protrūkių darželyje kyla būtent dėl rankų higienos. Savo laiku rankų higienos pas mus buvo mokomi medikai – dabar kiekvienoje gydymo įstaigoje šia tema didžiausi plakatai kabo, kada ir kaip reikia plauti rankas. Ir tai padėjo gerokai sumažinti ligoninėse infekcijų. Šeimos gydytojai po kiekvieno paciento taip pat turėtų būtinai nusiplauti rankas. Tiesa, gydytojai turi ir specialius rankų dezinfektantus, kuriuos naudojant jau nebūtina plauti rankų“, – pasakojo pašnekovė.
Anot specialistės, higieniniai įpročiai labai priklauso nuo gyvenimo sąlygų. Ne taip seniai mūsų kaimuose retai kur būdavo centrinis vandentiekis bei normalus tualetas su kriaukle. Kylant gerovei keičiasi ir reikalavimai higienai.
„Tai kultūriniai dalykai. Blogiausia, kad žmogus ne tik pats savęs nesaugo, bet ir neturi atsakomybės prieš kitus. Yra šiuolaikinių tualetų, kai durys atsidaro be rankenų, bet tai jau aukščiausia higienos kategorija. Paprastai tvarkingai rankas nusiplovusiam žmogui tenka liesti nešvarių rankų nučiupinėtą rankeną, kitus paviršius. Šiuo atveju reikėtų daugiau aplinkinių nepakantumo. Į rankų neplaunantį žmogų reikėtų pasižiūrėti rūsčiu ar bent nustebusiu žvilgsniu“, – teigė A. Razmienė.
Tarp rekomendacijų, kaip elgtis tualete, norint apsisaugoti nuo nevalyvų lankytojų, įvairioje literatūroje galima rasti ir drastiškų patarimų: pavyzdžiui, įeinant ir išeinant apvynioti durų rankeną popierine nosine arba kitu audiniu. Vandens nuleidimo svirtelę tualete taip pat patariama apvynioti. JAV atliktos apklausos rodo, kad 82 % moterų virš klozeto pritupia, bet nesisėda, ką ir pataria daryti dauguma mikrobiologų ir imunologų. Kiti mokslininkai aiškina, kad jei ant sėdmenų nėra žaizdų ar įbrežimų, nėra pavojaus užsikrėsti sėdint ant klozeto, tačiau ir jie pataria uždengti klozeto sėdynę popieriumi.
Lankytojai piktinasi tualetų trūkumu kavinėse
Dar viena problema, apsunkinanti motyvaciją plauti rankas, pasinaudojus tualetu, ko gera, susijusi, su tualetų trūkumu netgi labai populiariose kavinėse. „Bare yra vos du tualetai, o žmonių – sausakimša, kaip traukinyje. Natūralu, kad bokalą alaus išgėręs žmogus po kurio laiko keliauja į tualetą, todėl prie tualetų čia nuolat būna eilė. Ar tai normalu, kai, žmogus atėjęs į barą pabendrauti su draugais, vos ne pusę laiko prastovi eilėje prie tualeto? Ar neturėtų būti tam tikros higienos normos, nurodančios tualetų skaičių tam tikram žmonių skaičiui?“ – piktinosi bare „In vino“ apsilankiusi vilnietė.
Panaršius po internetą, galima rasti ne vieną jos bendramintį, besipiktinantį tualetų trūkumu kavinėse. „Su kavinėmis tikra bėda, kai vienas tualetas visiems lankytojams – daugiau laiko praleidi eilėje nei linksmybėms. Ar nemanote, kad dar ir dėl to žmonės naudojasi tarpuvartėmis šalia barų?“ – tikino dar vienas barų lankytojas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų teigimu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis atliekama viešojo maitinimo įmonių valstybinė kontrolė, nereglamentuoja konkretaus tualetų skaičiaus tam tikram žmonių skaičiui. „Kavinės ar restorano savininkai, numatydami planuojamų vienu metu aptarnauti žmonių skaičių, turėtų įvertinti ir tualetų skaičių, kad lankytojams būtų patogu“, – teigė specialistai. Jie patarė klientams būti reiklesniems ir išsakyti savo pastabas įstaigos savininkams.
Tačiau pasikalbėti apie šią problemą su minėto baro „In vino“ atstovais nepavyko. Telefonu atsiliepę darbuotojai teigė negalintys kalbėti su spauda, o jų nurodytas asmuo – vienas iš baro steigėjų – neatsakė nei į elektroninius laiškus, nei į skambučius.