Kas nutiktų, jei visi taptume genijais?

Šimtosios beždžionės efektas Japonijoje, Kosimos saloje gyveno kolonija laukinių beždžionių, kurias mokslininkai maitino saldžiosiomis bulvėmis (batatais), mėtydami jas po smėlį. Beždžionėms patiko batatai, tačiau nepatiko smėlis esantis ant jų. Gyvūnai nevalgė purvino maisto. Ir štai kartą 18 mėnesių patelė Imo suprato, kad gali šią problemą išspręsti išplovusi batatą. Ji šio triuko išmokė savo motiną ir kitas beždžiones. O kai išmokusių plauti batatą beždžionių skaičius pasiekė 100, visos beždžionės gyvenusios toje saloje ir net kitose aplink esančiose salose, staiga, be jokio atrodytų išorinio postūmio irgi pradėjo plauti bulves. Kaip tai gali būti paklausite jūs? Mokslas šį reiškinį pavadino „šimtosios beždžionės efektu“. Atrodytų nieko antgamtiško. Tačiau reikalas tame, kad keletas mokslininkų grupių stebėjo beždžiones keliose skirtingose salose. Ir vienu metu, kai beždžionių išmokusių plauti batatus skaičius pasiekė tam tikrą ribą(sąlyginį skaičių 100), visos beždžionės visose salose ėmė valyti batatus. Turint omenyje, kad tarp jų nebuvo absoliučiai jokio kontakto šį fenomeną paaiškinti labai sunku. Ir tai įvyko su visomis Japonijos beždžionėmis, net zoologijos soduose. Nors nėra žinoma, bet gali būti, kad ir visame pasaulyje, tačiau tokie globalūs tyrimai nebuvo daryti. Kaipgi paaiškinti šį fenomeną? Daugelis sieja šį reiškinį su informaciniu Žemės ar kosmoso lauku. Versijų daug. Bet kol kas nė vienos iš teorijų įrodyti nepavyko. Kol kas tai lieka mįsle… Šios beždžionės neturėjo jokios galimybės bendrauti tarpusavyje, todėl mokslininkų išvados buvo sensacingos. Jų nuomone – tam, kad kažkokia populiacija (pavyzdžiui žmonija), gautų (įsisavintų) naują informaciją ar padarytų kažkokį atradimą, būtina kritinė būtybių (žmonių), kurie visi ieškotų atsakymo į iškilusį (iškeltą) klausimą, masė. Šimtasis žmogus Daug žmonių svarstė apie šimtosios beždžionės fenomeną. Vėliau, po kelerių metų, tyrinėtojų grupė iš Australijos ir Anglijos susidomėjo, ar toks laukas, kaip tarp beždžionių, yra ir tarp žmonių. Mokslininkai padarė tyrimus. Jie padarė nuotrauką, kur buvo šimtai didelių ir mažų žmonių veidų. Visa nuotrauka buvo iš veidų, bet iš pirmo žvilgsnio buvo galima pastebėt tik kelis. Reikėjo treniruotis, kad pamatyt visus kitus – dažniausia reikėjo, kad kas nors parodytų, kaip reikia žiūrėti. Šią nuotrauką nuvežė į Australija ir padarė ten eksperimentą. Buvo atrinkti žmonės iš skirtingų visuomenės sluoksnių, ir kiekvienam iš jų buvo rodoma nuotrauka, ir kelios minutės kad pažiūrėt į ją. Mokslininkai rodė nuotrauką žmonėms, ir klausė, ką ten mato. Kai kurie spėdavo pastebėt iki 6-10 veidų. Kai apklaustųjų skaičius pasiekė kelis šimtus, ir buvo užfiksuota, ką jie mato, keli tyrinėtojai nuvažiavo į Angliją, ir ten parodė tą nuotrauką per vidinį BBC kanalą, rodomą tik Anglijoje. Jie kruopščiai parodė žiūrovams, kur randasi visi veidai. Po kelių minučių kita tyrinėtojų grupė tęsė eksperimentą Australijoje, jau su kitais žmonėmis. Ir tada dalyviai galėjo lengvai pastebėt daugumą veidų. Nuo to momento mokslininkai žinojo, kad mes turim kažką, apie ką iki šiol nežinojome. Australijos aborigenai jau senai žinojo apie šia mūsų pačių nežinomą dalį. Jie žinojo, kad yra laukas, vienijantis žmones. Net mes savo bendruomenėje stebėjome, kaip vienam pasaulio krašte sukuriama kažkas sudėtingo, ir tuo pačiu metu kitame pasaulio gale sukuriamas tas pats, naudojant tas pačias idėjas ir principus. -------------------------------------------------------------------------------------- Mano manymu, su visais reikėtu elgtis taip kaip norėtum, kad elgtusi su tavimi. Rodykime gerą pavyzdį aplinkiniams. Tuomet eisime teisingesniu evoliucijos keliu. Beje nepamenu kur skaičiau, kad buvo atliktas panašus eksperimentas su kryžiažodžiais. Tam tikrai žmonių grupei, buvo duota spresti katik išėjusio populiaraus žurnalo kryžiažodį. Po kelių dienų, kai šį kryžiažodį jau buvo sprendę gana nemažai žmonių, jis buvo pateiktas kitai grupei žmonių. Pagal statistinius duomenis antrą kartą kryžiažodžio išprendžiamumas padidėjo ~20%.

Kaip jums mano intelekto teorija arba kaip tapti tuo genijum: Imi kelias sritis, geriausia 10 ir daugiau ir kiekvienoje is ju turek po uzdavini. Ji isprendes eini prie kito ir sprendi sunkesni. Po geru simto uzdaviniu vienoje strityje, kas be ko tai bus susije ir su keliom kitom sritim vienu metu, 50 uzdavini ispresti uzteks 100 kartu maziau laiko. Siaip nemanau ,kad sitam saite lankosi daug geniju ,tai mes nelabai zinome ,kiek jie genialus ,bet genijus zmogui bus tas ,kuris spres paprasto zmogaus uzduoda uzdavini ir zinos ,kad jis nuejo jau bent dvigubai didesni uzdaviniu kelia negu paparstas zmogus. O kaip zinoma ,kad zmogaus protas tobuleja geometrine progresija, tai genijus uz paprasta zmogu pranasesnis 4 kartus Bet esme tame ,kad ribu nera, klausimas kiek uzdaviniu isprendei tu ir kokiose srityse. Nes viena diena tu gali but gerbiamas ,kaip fizikos inovatorius ir genijus ,o kita paprastas zmogus pries zvejibos geniju.

Na cia lengva prisikabinti prie eksperimento eigos. BBC nera vidinis kanalas. Australija yra Anglijos kolonija ir turi stiprias sasajas. Informacija galejo pasklisti ir iprastais kanalais. Del bezdzioniu idomiau. Gal galima nuoroda i originala?

Baik jau. Čia vieni genijai ir tesilanko. Bent jau aš tai tikrai

ir dar prideciau, kad genijus kels paprastam zmogui neiprastus klausimus ir spres nepaprastas uzduotis, nes poziuriai is esmes gali skirtis.

To Reality,, Gal žinai kur gauti tą nuotrauką su veidais? Patikrinsim teorija

tai sklinda per dnr, rusu mokslininkai tai irode bet mainstreamas aisku tyli siuo klausimu. kitas pavyzdys kai skruzdeles stato skruzdelyna. jau seniai aisku kad statybos nurodymus atiduoda skruzdele-motinele, statybos vyksta net kai ji buna gana toli nuo skruzdelyno bet vos ji mirsta darbai sustoja

Su tais beždžionių informaciniais laukais tai kažkokia mistika. Aišku, nereikia atmesti net pačių fantastiškiausių versijų, bet patikėsiu tik tada, kai kas nors gaus Nobelio premiją už to info lauko įrodymą.

Jei tai tiesa apie ta informacini lauka, arba 100 bezdzioniu fenomena, tai afigienai! Pripazinkit kad kokia 30-50 % is jusu veikia nuojauta apie gresianti 3 pasaulini kara, nes zmoniu pasaulyje yra per daug, nes krize po krizes ir tt. ir panasus briedas. Jus net nezinote is kur tai, tai va cia ir yra kolektyvine samone. Mane veikia kitokia nuojauta apie sviesu ir grazu rytoju kur vyrauja laisve, taika, saziningumas, aukstas zmoniu issilavinimo lygis, aukstos technologijos, harmonija su gamta ir tt. Dar esu girdejas kat tai vadinama geg'u (vienas protingas rusas taip kalbejo), ta prasme viena kolektyvine nuojauta/mintis, tam kad ji igautu galia reikia, kad ta zinotu saknis is visu planetos gyventoju, tai butu truputi virs ~83700. Nezinau kiek tai tiesos, bet kodel gi ne, jei ir tolimesni tyrimai tai patvirtins. Tiesa dar vienas didelis gegas yra ekonomine krize, pabandykit tai paneigti.

BS. Aš tai žinau iš kur tai - iš pastovių kalbų žiniasklaidoj apie esamus ir galimus karinius konfliktus, ekonominį nepastovumą ir pan., kas gali išsirutulioti į naują pasaulinį karą. Paklausk kokios nors Afrikos genties, ar jie nujaučia 3 pasaulinį, kurie neturi nei radijo, nei TV, nei tuo labiau intero. Spėk, koks atsakymas bus.

visiska nesamone sitas dalykas, nera nei vieno tiesioginio irodymo, tik hipiu paistalai is treciu, ketvirtu lupu.

Dėl beždžionių tai pagooglinus 5 minutes pavyko surast, kad tai tėra mitas, nepatvirtintas jokiais faktais. O pats mokslininkas (Lyall Watson) buvo prijaučiantis new age judėjimui.. Na, manau, kad kaip ir dažniausiai, paskaitant tokius neįtikėtinai įspūdingus "tyrimus" galima per daug vilčių nedėti į jų tikrumą.

Iš vis, rusų šaltinius reikia labai labai atsargiai skaityti. Ten vyraujantis pseudmokslas užgožią bet kokius objektyvius faktus ir prasilenkia su realybe. Ekonominės krizes neigti ? Nesupratau to "gego" reikšmės. Nėra ką čia neigti. Kad žmonės istorijoje buvo ne viena ir ne dvi krizės, niekam neįdomu buvo iki tol, kol kiekvieno nepalietė asmeniškai.

Jei zmonijos IQ kyla, tai reiskia EQ krenta - daugeja vulgariu bejausmiu "intelektualu" kurie kaip gyvuliai nori kitam ikasti... degradai ir tiek.. kad visur nori irodymu

patirties, galiu teigti, kad protingesni žmonės rodo didesnias bendravimo galimybes. Na, o galiausiai: norint būti genijumi reikia labai daug, bei gana efektyviai mokytis. Aš stipriai abejojų, kad jų smegenys kuo nors skiriesi nuo mūsiškių, gimimo metu. Tik progresyvus darbas, bei tinkamas išauklėjimas (arba išsiauklėjimas) padarę juos išskirtiniais.

Man tai patiko ta istorija su beždžionėm. Jei tai būtų tiesa, tai visi žemės gyventojai mokėtų, kad ir pavyzdžiui, rašyti - tiesiog nemokantiems žinios kokiu tai osmoziniu-tarpdimensiniu-fluidu nusklistų ir įsigertų...

Pastebėjimas. Jei jau kalbėt būtent apie IQ (neskaičiuojant visokių EQ ir kitų veiksnių), tai jis nuo paauglystės labai menkai tepakinta.

Genijus - 1% talento ir 99 % darbo. As ir panasiai galvojau, bet kaip paaiskinti vunderkindus? Ir visa tai sugriauna. Persasi isvada, kad vis delto gimstame ne su vienodomis smegenimis..

Na, netikiu aš tuo fiksuotu IQ nors tu ką. Neigiu ir smegenų savaiminę degradaciją senatvėje. Mano manymu, tai daugiau apsileidimo ir isterijos atvejis. Kas atsitiko? Atmintis pradėjo šlubuoti? Nebe prisimeni kur pasidėjai raktus? Telefoną? Nieko tokio, aš ir pats kartais pamirštu tokius dalykus, kad....man jau senai senatvinė silpnaprotyste turėjo būti diagnozuota. Pavyzdžiui: einu į kitą kambarį ko nors pasiimti. Mano mintis tuo metu nuklysta ir kai pasiekiu vietą, aš tiesiog nebegaliu prisiminti ko iš viso ten atėjau. Kai grįžtu- neberandu rašiklio su kuriuo neseniai rašiau. Net vis kalami dalykai kartais užsimiršta, tačiau jauni žmonės dėl to nepergyvena. Jiems tai paprasčiausiai nerūpi, todėl jie tiesiog ir pamiršta, kad ir jaunystėje turėjo lygiai tas pačias bėdas. Na, o pagyvenus, atminties problemas nurašai žmogaus prigimčiai, taip duodamas pradžią, tikrajai atminties degradacijai. Tapdami vis kritiškesni savo atminčiai, žmonės pastebi vis daugiau ir daugiau bėdų savyje. Tačiau, vietoje to, kad būtų bandoma jas taisyti, priversdami save įsiminti kuo daugiau, paprastai žmonės nugrimztą į intelektualiai pasyvų hipokritiškumą. T.y. kritikuoji save tose srityse, kuriose mažiausiai nuveiki. Tas pats ir su silpnaprotyste. Mokykloje paprastai gauname gerai paskirstytus, smegenų lavinimo pratimus. Tačiau kas po to? Specializacija! Vienos smegenų sritys (paprastai dešinosios) tampa apleistomis, kai tuo metu visas dėmesys skiriamas kairiajai daliai. Na, o gavus darbą ir jį įvaldžius, ar lieka jums daug intelektualios veiklos? Ar daugelio žmonių darbai, su laiku, netampa tiesiog monotonija? Sudėjus tai ir daugumos ydingus laisvalaikius, smegenims paprastai nebelieka kur panaudoti likusius savo sugebėjimus, dėl to, vienos po kitos yra pradedamos šalinti žinios. Po to seką ir kiti gebėjimai, nes kaip ir raumenims, taip ir smegenims, reikia darbo, kad nuolat išliktu savo formoje. O kokį darbą, dauguma žmonių joms suteikia, šių laikų intelektualinėje dykynėje? Ar niekados nesistebėjote, kiek daug intelektualinės veiklos yra nuveikiama būtent senatvėje? Kiek svarbių postų yra užimama pagyvenusiu žmonių! Ne, smegenys yra per daug gerai išsivystęs organas, kad jį apribotu tokios smulkmenos, kaip paauglystės pabaiga. Jei tai kiek ir įtakoją intelektą, tai tik pačio žmogaus įsitikinimas, kad jis tik tiek protingas. Tai jo nusistatymas, tingėjimas, bei ,,darbas ne nuo to galo", kuris nebereikalauja siekti naujų intelektinių aukštumų. Kaip ir minėjau ankščiau: niekas dar netapo protingesniu, neįdedant pastangų į tai, ko nesupranti. Dėl intelekto reikia dirbti, dirbti ir dar karta dirbti. Vunderkingų žinios, bei gebėjimai yra pervertinami. Žinasklaida mėgsta viską išpūsti, todėl jie mažai suinteresuoti atkasti tikrąsias reikalo šaknis. Kodėl vaikas toks protingas? Visų pirma- šeima. Jos įtaka, vaiko gyvenimo pradžioje yra viskas. Joje jis yra išauklėjimas, bei išmokomas to, ko tėvai manę būsią reikalingą gyvenime. Iš ten pirmiausiai ir jie ateina. Kai męs žaidėme lauke ar šiaip gaišdavome laiką, jie tikriausiai buvo užkrauti darbais. Ir ne tik! Nuo gero starto, susiformuoja atitinkamas požiūris į save, kuris neleidžia nuleisti kartelės sau. Taigi, mokyklą jie pradedą su kokio 4'ko smegenimis. Tai savaimę suprantama, kad jam mokykla bus vieni juokai, todėl jo dėmesys pakryps į kokias nors kitas sritis, kur jis galėtų save realizuoti. Na, o mums, paprastai nežinantiems jo įdėtų pastangų, kelią įspūdį jo gebėjimai. Tačiau, dažnai būna, kad nieko sudėtingo ten nėra. Gavę tokias pat sąlygas, kaip ir jis, padarytumėte tą patį ir gal būt, net gi geriau! Be to, vunderkingai paprastai susižeria kitų nuopelnus. Pavyzdžiui: mokytojo papildomas dėmesys jam, jo pagalba, praktiškai, bet kur, kur jis užstrigs ir t.t. Tai tėra tik iliuzija, kad jie kažkuo geresni už mus. Realybė tokia, kad jiems tiesiog labiau pasisekė.

Nightbringer- klysti, tokiu bairiu kaip skaityt du puslapius iskart ir turet 90 procentu informacijos, kaip per 7 dienas ismokt sunkiausia kalba Pasaulyje ar perskridus per niujorka viena karta- nupiesti tiksliai visas smulkmenas ant 10 metru ilgio lapo, sito paprastos smegenys tikrai negali. P.s. pazistu viena vunderkinda buvo mano mokykloje 9 kl isilauze i banku sistemos vidu, zinau ka sakau. Tai labiau kaip trukumas, nes toki zmones nemoka bendraut.