Kas nutiktų, jei visi taptume genijais?

Smagiausia būti vidutinybe. Žmonės nemėgsta protingesnių už save, kitokių, nei jie. Išskirtinis žmonių bruožas - kaip nors pasakyti kitam, kažkokiam kitokiam, kad jis kažkoks ne toks, kvailas. O pačiam priskirti save neišsiskiriančiai masei, tokiems, kaip visi. Taip ir vidutinėjame

Trukumas del bendravimo? Tau lengva butu su dauno sindromu serganciu zmogum sneket? Negi taip sunku suprast, kad nesat evoliucijos pabaiga? Kiekviena karta gimsta vis geresne, bent kaskokiu tai aspektu. Mes su bezdzionem irgi sunkiai komunikuojam. Del fiksuoto IQ tikrai negaliu teigti, kad jis tikrai toks ar ne. Manau, kad kazkoks tai ''fiksavimas'' egzistuoja. Gal vaikam gimus is genu dalinai paveldimas tevu IQ arba jo limitas ir kaip jis (IQ) greit vystysis iki kol vaikas taps suaugusiu. Labai idomus tyrimas, galetume sulaukt daugiau rezultatu, kaskokiu tai rysiu tarp viso to. Sunku isivaizduot ka tenka isgyvent tikrai protingiem zmonem su dideliu IQ (150+). Noretusi, kad jie neturetu kaskokio taidiskomforto gyvent (bendraut ir tt.)

Visų pirma - IQ nėra intelektas. Tai testų rinkinys, kurio paskirtis nustatyti protinį neišsivystymą. Praktiški amerikonai sugalvojo IQ testus kad atrinkti imigrantus, moksleivius ir šauktinius į armiją. Buvo naudojama Stanford-Binet Scale testų rinkinys. Internete pilna pseudo testų, deja jų duomenys nieko nereiškia. Pagrindinė problema - niekas nežino kas tas intelektas. Ar protingi: Gydytojas, surūkantis kasdien pora pakelių cigarečių ? Super sėkmingas verslininkas uždirbęs multimilijonus ir miręs jaunas nuo širdies smūgio, nes persidirbo? Nobelio premijos lauriatas, kurio asmeninis gyvenimas visiškas chaosas ir krachas? Ypatingai talentingas muzikantas, kuris visiškai nemoka elgtis su pinigais ir iki ausų skolose (kartais ne Mocartas?) Taigi IQ parodo tik ar nesate idiotas. Aišku - 120 gerau nei 90. Tačiau ar 180 geriau nei 120 - kitas klausimas. Yra keletas žmonių dabartiniu metu, ypač geras pavyzdus amerikietis Chris Langan su IQ 200. Jis visą gyvenimą dirbo bare apsauginiu, nes jokio kito darbo nesugebėjo dirbti. Tai didelė tema, labai didelė. O 100 bezdžionių - viso labo legenda. Žinios nepersiduoda per orą. Yra daug tokių legendų, kaip kad reikia kalbėtis su augalais, ir jie geriau auga. Arba galima pakrauti vandenį energija. Čia rusai profai - Kašpirovskis ir kiti.

Maniau, kad šioje temoje liksiu tik stebėtojas, bet verdant tokioms diskusijos audroms, nutariau pasisakyti.

Na ir tegu sako ką nori. Parazituojantys ras būdą kaip tuo pasinaudoti.

, protingas bernas, bet iesko kazko akivaizdzioje tiesoje.

Jei reiktu rinktis - buti protingiausiu ar ismintingiausiu pasaulyje, ka pasirinktumet? Protingiausi dalyvauja visokiose bukagalviu loterijose ir bando parodyt kiek daug kvailu faktu ismoko atsiminti beziurint televizoriu. O ismincius vadina filosofais... Deja deja kaip cia paslydo intelektualai..

Nereikia jokiem 10% save protingesniais padaryt, uztenka kad dabar jie kitus 90% kvailesniais padaro ir isnaudoja juos kaip mankurtus.

Dar nepamirškim, kad yra grupinis IQ. Seniai žinoma, kad labai protingus žmones surinkus į vieną kolektyvą, dažniausiai gaunasi šnipštas. Jie nemoka bendradarbiauti. Pas mus ypač neišvystyta ši savybė - pasireiškia partijų gausa (viso nori būti vadais), beprasmiais pavadinimais (demokratai, liberalai, krikščionys ir būtinai Lietuvos). Iš esmės tai grupuotės pagal savo interesus, nematantys nė centimetro toliau. Mokykloje grupinio IQ nemoko, universitetuose irgi, tėvai net nėra girdėję apie tai. Todėl tokie ir rezultatai. Tiesa, yra vienas teigiamas pavyzdys - krepšinis. Geras pavysdys, kas gaunasi, kai visi bendradarbiauja iš esmės - ne dėl pakazuchos, o dėl rezultatų.

Is pradziu raso -aukštą intelekto koeficientą (IQ) turinčių žmonių smegenys yra labiau kompleksinės, o neuronų takai jungia atokias smegenų sritis. Tuo metu mažesnių protinių gebėjimų žmonių smegenys sukonstruotos paprasčiau, čia neuronų takai trumpesni. Na cia viskas aisku, net neuzsimenama apie atminti ir gebejima mokytis.Nes Aukstas IQ tai gebejimas spresti uzdavinius, rasti iseiti, suvokti problema. Su atmintimi nieko bendra neturi. Atmintis vaidina tik pagalbini vaidmeni. Ir kad tureti auksta IQ visai nebutina turet fenomenalia atminti. ir atvirksciai jokia atmintis nepades debilui pasikelti IQ. Po to -R. Haieris intelekta apibrėžia kaip gebėjimą greičiau išmokti ir daugiau prisiminti. Akivaizdu kad Haierio IQ tikrai neaukstas nes jis net nesuvokia pacios Intelekto savokos.

Kas liečia kolektyvinį mastymą, tai nemanau, kad reiktų taip lengva ranka nurašyti. Gal dėl to ir nėra normalių tyrimų? Nes visi nurašo, dar prieš imdamiesi tyrimo. O mokslininkus kurie tiria, išvadina kvailiais ar apsišaukėliais Čia manau yra didelis klaustukas. Žmogus gali tiesiog kažko nežinoti, kas leistų suprasti ar gali taip būti ar ne. Juo labiau, kad logiškai mąstant, tai visai įmanomas dalykas, yra visokių būdų perduoti informaciją, kad ir kvantiniai reiškiniai, buvo šiame puslapyje straipsnis, kad augalai naudoja kažkokius kvantinius reiškinius, nepamenu gerai.

Pritariu minčiai. Aš, be abejo, pirmoje eilėje pirmumą teigiu mokslo įrodytiems dalykams, juos "dedu į artimiausią lentyną", visą kitą į "tolimiausią", bet neišmetu nieko, kas nėra įrodyta. Įrodymai gali ir atsirasti. Kiekvienas iš mūsų tikriausiai rastume pavyzdžių, kai buvo manyta vienaip, o pasirodo, yra kitaip.

Turint Žemėje 7 mlrd. „genijų“ mes po 50 metų skraidytume į žvaigždes...

Dėl maksimalios ribos nesutinku. Aš manau kad sveikas žmogus iq gali didinti visą gyvenimą, tik reikia tam sąlygų. Čia tik klausimas- ar suspės per visą gyvenimą paprastas žmogus pasiekti tokį iq. kokį turi įgimtą genijai?

Vien genijų nepakanka, šiam reikalui yra energetiniai apribojimai.

galiu pasakyt tik tiek kad toks "didokas" genijų kolektyvas išrastų vos ne amžinąjį variklį...

Žmogaus smegenys yra labai adaptyvios. Kaip ir pastebėjote, su jomis galima pasiekti vienus ekstremumus (pvz: programavimą) ir kitus (meną). Todėl nenuostabu, kad reikalui esant (tarkim: atsirandant vaikiškam entuziazmui) jos su laiku keičiasi tol, kol nebelieka tam poreikio. O ar pastebėjote, kad netreniruotas žmogus yra praktiškai niekas prieš treniruotą? Nesvarbu ar tai būtų fizinė jėga, ištvermė ar protiniai gabumai. Netreniruotai galvai ar kūnui, viskas ką jie darys savo sferoje atrodys tiesiog neįtikėtina. Ar ne kažkieno pareiga, kartas nuo karto, pakovoti su įsišaknijusiomis dogmomis? Aš jau kokius gerus du puslapius įrodinėju, kad vunderkingais užaugama, o ne gimstama. Gal jau pats laikas būtų tiesiogiai sukritikuoti mane?

Nightbringer, nors ir sutinku su tavo nuomone, vistiek norėčiau paviešintį ir taip viešą Christian Friedrich Heinecken atvejį. Pradėjo kalbėti kelios valandos po gimimo ir būdamas trijų metų kalbėjo trimis kalbomis, išmanė skaičiukus ir diskutuodavo su aukšto rango pareigūnais, kurie pas Christian'ą turbūt atvažiuodavo pasmalsauti, apie politiką, ir bla bla bla. Gal per tris šimtus metų jo gebėjimai ir buvo sutirštinti. Aš sugriaučiau jo atvejį sakydamas- reinkarnacija Ir šiaip, vienetiniai atvejai neturėtų būti rodiklis bendros masės standartų nustatymui, bet mano požiūriu, išimtis iš taisyklės ją sudegina ir patampa nauja. Tad super protingais patampama super daug dirbant, o genijais- gimstama ? Turint omeny tai, kad genijus nedirbamas nieko nepasiekia; jam tiesiog lengviau. O prisitaikymas gyventi visuomeniniame pasaulyje- kita tema.. Gnostic požiūris, mano supratimu, yra teisigiausias ir globaliausias; intelektas nėra pats svarbiausias veiksnys gyvenime ir pasaulyje.

Na, įsivaizduoju, kad genijus, paprastai yra užaugęs vunderkingas (nors nesu tikras, kaip jie skirstomi). Juk bet koks žmogus, pagal savo išgales, baigęs mokslus ir grįžęs į savo kaimą, vietiniams jis atrodys kaip genijus (ypač jei atitinkamus mokslus bus baigęs). Tai ar ne tą patį galima taikyti ir čia? Kai vieni alų gerią ir sėdi prie televizoriaus, kiti savo smegenis lavina. Dėl to, kas vieniems atrodo, kaip genijus, kitur, savo lygio grupėje, jisai gali pasirodyti nieko neišskirtinis asmuo. Iš vienos pusės, tai perspektyvos reikalas. Dėl to ir dar daugiau, nesu linkęs tikėti tomis pasakomis apie super-gabumus. Mažo vaiko smegenys- labai adaptyvios, todėl nesunkiai prisitaikys prie aukštesnės kartelės, jei tik to prireiks. Ir ypač dėl jų amžiaus, galima jų smegenis ,,apgauti" ir priversti dirbti tokiu rėžimu, kokiu joms atrodys būtina. Pavyzdžiui- Mocertas. Jo įgimti gabumai tėra tik iliuzija. Jam tiesiog labai pasisekę turėti tėvus, kurie padarę viską, kad vaikas pasiimtu iš gyvenimo 100%. Ir taip, jis nuo pat gimimo buvo (šiais laikais toks tėvų elgesys būtų laikomas žiauriu) laužiamas tapti tuo, kuo tapo... O tuos minimus įvykius esu linkęs vertinti skeptiškai. Žmonės mėgsta išpūsti savo istorijas ir tiek. Ir dar vienas svarbus dalykas: efektyvumas, entuziastingumas. Jei nori būti genijumi- paaukoti visą savo laiką tam, tėra per maža kaina tam. Tavo nagrinėjimas dalykas turi motyvuoti tave. Būti tavo hobiu, narkotiku, kurio tau vis negana ir negana. Kiekvieną laisvą mintį savo galvoje turi būti nukreipta tam. Tik savo asmenybės kaina yra įmanoma tikrai išsiskirti iš kolegų ir būti vertinamu, kaip genijumi. Ypač tų, kurie jau nuo vaikystės užsiminėją ta veikla.