Jie visiškai priklausomi nuo žmonių. Jie gyvena ant mūsų odos ()
Demodex folliculorum beveik visą gyvenimą praleidžia pasislėpusi plaukų folikuluose, daugiausia ant veido.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ant žmogaus odos gyvena mikroskopinės erkutės Demodex folliculorum, ir jų ryšys su žmogumi gali būti artimesnis, nei manyta iki šiol. Kaip aprašo „ScienceAlert“, 2022 m. tyrimas, paskelbtas žurnale „Molecular Biology and Evolution“, rodo, kad ši rūšis gali pereiti kelią nuo išorinio parazito iki obligatinio simbionto.
Demodex folliculorum beveik visą gyvenimą praleidžia pasislėpusi plaukų folikuluose, daugiausia ant veido. Žmogus jai yra vienintelė gyvenamoji aplinka: ant mūsų odos ji gimsta, minta negyvomis odos ląstelėmis, dauginasi ir miršta. Šios erkutės gyvenimo ciklas trunka vos tris savaites, o individai į paviršių išeina daugiausia naktį, ieškodami partnerio, po to grįžta atgal į folikulo vidų.
|
Remiantis „ScienceAlert“ aprašytu tyrimu, ši kraštutinė priklausomybė nuo žmogaus kūno palieka pėdsaką ir genuose. Mokslininkai sekvenavo erkutės genomą ir padarė išvadą, kad jos prisitaikymas prie gyvenimo odos porose gali būti taip toli pažengęs, jog ši rūšis praranda gebėjimą savarankiškai funkcionuoti už žmogaus organizmo ribų.
Tyrėjų komanda, kurioje, be kitų, buvo Alejandra Perotti iš Redingo universiteto (Jungtinė Karalystė), Gilbertas Smithas iš Bangoro universiteto bei Alejandro Manzano-Marinas iš Vienos universiteto (Austrija), nurodė, kad pasikeitė net ir genų, atsakingų už kūno sandarą, išsidėstymas.
Ką atskleidė Demodex folliculorum genomas
Tyrėjai aprašė iki kraštutinumo supaprastintą organizmą. Erkutė turi nedaug natūralių priešų, mažą konkurenciją ir ribotą kontaktą su kitais savo rūšies atstovais, todėl jos genomas susitraukė iki išlikimui būtino minimumo. Kiekvieną koją judina tik trys vienaląsčiai raumenys, o baltymus koduojančių genų skaičius pasirodė esąs mažiausias tarp plačiau giminingų rūšių. Ši redukcija turi ir praktinių pasekmių. D. folliculorum prarado genus, susijusius su apsauga nuo UV spindulių ir aktyvumu dienos metu, o tai paaiškina jos naktinį gyvenimo būdą. Mokslininkai taip pat nustatė, kad erkutė negamina melatonino. Vietoj to ji, tikėtina, naudoja hormoną, kurį žmogaus oda išskiria sutemus, o tai turėtų skatinti jos judrumą ir dauginimąsi.
Ar veido erkutės gali būti naudingos
Tyrimo autoriai taip pat atkreipė dėmesį į neįprastą šios rūšies anatomiją ir vystymąsi. Lytiniai organai pasislinko link priekinės kūno dalies, o ribotas genofondas lemia tai, kad galimybės didinti įvairovę yra nedidelės. Tai gali nuvesti šias erkutes į evoliucinę aklavietę. Tuo pat metu nimfos stadijoje jos turi daugiau ląstelių nei suaugę individai, o vėlesnis dalies ląstelių praradimas, pasak tyrėjų, gali būti pirmuoju žingsniu link simbiotinio gyvenimo.
Tyrimas taip pat paneigė nusistovėjusį įsitikinimą, kad D. folliculorum neturi išangės ir kaupia atliekas iki pat mirties, kas esą galėtų aštrinti odos problemas. Komanda nustatė, kad erkutės vis dėlto turi nedidelę analinę angą. Zoologas Henkas Braigas įvertino, kad ilgametis ryšys su žmonėmis gali reikšti ir paprastą, bet naudingą šių organizmų vaidmenį, pavyzdžiui, pagalbą palaikant veido porų pralaidumą.
