Polifosfatais pagardintos mėsos nevalgo net šunys (12)
Paprastas paršelis iki suaugusios kiaulės užauga maždaug per metus, o maitinamas hormonais – vos per 7 mėnesius. Tai pastebėję mėsos gamintojai neatsispiria greitesnio pelno pagundai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didžiausi gyvūnai – bevardės giminės
Kaime parduodami gyvulius žmonės seniau gudraudavo paprastai: prieš parduodami karves vakare jas pašerdavo druska, o vėliau gerai pagirdę gaudavo daugiau pinigų už didesnį karvės svorį. Laikai pasikeitė, tačiau sukčiavimas niekur nedingo – tik tapo gerokai įmantresnis.
Mėsos gamintojai pastebėjo, kad didžiausią prieaugį jiems pavyksta gauti ne iš kiaulių patelių ir patinų, o iš kažko per vidurį… Todėl statistiškai maždaug pusė mėsos yra bevardės giminės. Tokį gyvį galima užauginti maitinant paršelį pašarais su priešingos lyties hormonais. Gyvuliai auga greičiau, aktyviau formuojasi jų raumenų masė. Skaičiuojama, kad hormonais šeriamų gyvulių masė gali padidėti iki pusantro karto.
Pavojus žmogaus sveikatai
Nors riboti hormonų kiekiai mėsoje yra leidžiami, mokslininkai perspėja dėl jų daromos žalos sveikatai. Bėrimas, kosulys, paraudimai ir kiti panašūs į peršalimą simptomai gali kilti būtent dėl hormonų, esančių mėsoje. Toks maistas itin pavojingas vaikams: dėl hormonų, gaunamų per maistą, jie vėliau bręsta, berniukai bręsta neteisingai, vystosi pagal moterišką liniją, nes mėsoje dažniausiai pasitaiko būtent moteriški hormonai. Jiems gali padidėti krūtinė, svoris, pasikeisti jų elgesys, sustoti augimas. Suvalgius tokios mėsos vieną ar du kartus nieko baisaus nenutiks, bet dažnai valgant hormonais prisotintą mėsą galima įsitaisyti alergiją arba astmą. Mokslininkai sako, kad vaikų nutukimas ir alergijos yra būtent šiuolaikinės hormonais apdirbtos mėsos padarinys. Oksitocinas padidina kraujospūdį, o besilaukiancioms moterims gali įvykti persileidimas.
Iš pirmo žvilgsnio suprasti, kuri mėsa yra „pagardinta“ hormonais arba antibiotikais, sudėtinga, tačiau yra keletas būdų, kaip tai galima patikrinti. Normaliais pašarais šertų gyvulių mėsos skaidulų konsistencija bus tanki. Vienas iš hormonais paveiktos mėsos požymių yra ryški spalva. Pirkdami mėsą galite ir patys atlikti nedidelį eksperimentą: atpjautą mėsos gabaliuką padeginkite žiebtuvėliu. Jei pajusite kažką panašaus į gumos ar chemijos kvapą, greičiausiai tai bus ta – blogoji mėsa.
Stebuklus darantys polifosfatai
Dar vienas gamintojų „pagalbininkas“ – Vokietijos laboratorijose išrasti polifosfatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, prieš apdorojant skerdieną ji turėtų būti brandinama 5-7 dienas 0-6 laipsnių temperatūroje. Deja, per tą laiką jautiena praranda apie 2 %, o kiauliena – maždaug 1,5 % drėgmės. Tai reiškia ne ką kitą, kaip mažesnį svorį ir mažesnes pajamas, tad didieji gamintojai dažniausiai imasi apdirbti mėsą jau po paros. Naudojamos staklės, kurios į mėsą įšvirkščia polifosfatus – elementus, sulaikančius mėsoje drėgmę.
Nors polifosfatų išradėjai konstatavo, kad naudojami jų kiekiai turėtų būti nedideli – šimtosios procentinės dalys, kai kurie gamintojai kaip mat sumojo, kad kuo daugiau pridėsi polifosfatų į mėsą, tuo sunkesnė ji bus. Keli bakstelėjimai ir 500 gramų mėsos gabalėlis gali sverti 700-800 gramų. Kadangi šis elementas legalus, apgaulės lyg ir nėra: gamintojai teigia, kad viskas daroma pagal taisykles, o jie žymiai pagerina visas mėsos savybes. Tačiau atsiranda ir šalutinis poveikis – produkcijos kiekis padidėja ir būtent dėl to pirkėjai mokėdami už mėsą sumoka ir už taip vadinamą vandenį, o sveikatos specialistai perspėja, kad dideli polifosfatų kiekiai sutrikdo medžiagų apykaitą ir sukelia širdies ligas.
